Ekspertai ir aktyvistai vis dažniau pastebi, kad tradicinės klimato komunikacijos strategijos nėra veiksmingos ir nepadeda pasiekti tikslo. Siekiant sėkmingai įgyvendinti būtinus klimato veiksmus reikia naujų, inovatyvių metodų, o ypač svarbu – įtraukti bendruomenes. Klimato savaitės renginio metu pranešėjai gvildens klimato komunikacijos, bendruomenių įtraukimo ir energijos bendrijų temas.
Eurobarometro apklausų duomenimis, lietuviai pripažįsta, kad klimato kaita yra svarbi problema, tačiau jie retai imasi klimatui palankių veiksmų. Gyventojai nesijaučia įgalinti prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Nors apie klimato problemas kalbama dažnai, kol kas reikšmingų rezultatų nėra – klimatas ir toliau sparčiai keičiasi, o visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekis ne tik kad ne mažėja, bet net didėja. Per pastaruosius metus pasaulinis išmetamo CO2 kiekis padidėjo apie 1,5 % ir siekė daugiau nei 36 GtCO2. Galima konstatuoti, kad dabartiniai veiksmai ir standartinės komunikacijos strategijos nėra pakankamai efektyvūs.
Interaktyvūs muzikiniais pasirodymai ir žinios nešimas
Muzikantas bei aktyvistas, Europos klimato pakto ambasadorius Lietuvoje Jurgis Didžiulis sukūrė FLUX formatą išskirtiniam bendrumui ir tikrajai bendruomenės galiai atskleisti. Pasitelkdamas savo aistrą muzikai ir socialiniams reiškiniams, Jurgis įrodo, kad pramoga gali ne tik džiuginti, bet ir apšviesti, paskatinti ir sukelti pokyčius. FLUX jungia muzikinį pasirodymą, motyvacines kalbas, „stand-up“ komediją ir interaktyvią bendrakūrą ir sukuria išskirtinę dalyvaujamąją patirtį. Jo manymu, „svarbiausia, ką darau, – paprasta estetika perteikiu sudėtingas idėjas, kurių svarbiausi akcentai – įgalinimas, vietos gyventojų dalyvavimas ir pozityvus požiūris. Pasakojimai apie klimatą dažnai būna pagrįsti baime, tačiau pasitelkdami meną ir susitikimus siekiame pakeisti šį požiūrį į gerovę, viltį ir bendrą pozityvumą dalyvaudami – darydami tai, ką galime, su šypsena ir pasitenkinimu, kurį tai teikia.“
Jo pastangos nelieka nepastebėtos. Jis kviečiamas į renginius, tokius kaip viena didžiausių klimato konferencijų COP, kurioje renkasi viso pasaulio lyderiai. Taip pat įkvepia įmonių darbuotojus, dalyvauja aplinkosauginiuose ir socialiniuose projektuose, dalį pelno skiria „Earth Percent“ fondui ir kt. Šiuo metu Jurgis daugiausia dėmesio skiria regeneracinei žemdirbystei ir mūsų santykiui su dirvožemiu. Taip pat yra įsitraukęs į regeneracinių ūkių asociacijos Ibizoje (pavadinimu „Juntos Farm“) veiklą, kur prisideda prie susibūrimų ir patirčių kūrimo, taip pat įrašinėja muziką, kuri tarnauja kaip kultūrinė regeneracinės revoliucijos išraiška.
Bendruomenių pažinimas ir įtraukimas pasitelkiant 5 pojūčius
Sandra Galdikaitė savo veikloje išbando įvairius įtraukties metodus. Kūrybininkė, „9 Zuikiai“ įkūrėja, „minkštųjų“ įgūdžių praktikė ir fasilitatorė, mano, kad esminis elementas komunikuojant su bendruomenėmis – jas suprasti ir pajausti. Kuo gyvena būtent ši bendruomenė? Kas svarbu jos dalyviams? Susipažinus su bendruomenės dalyviais, „įlipus į jų batus“ — galima spręsti, kokios komunikacijos formos suveiks labiausiai. Sandra atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo stoką. Pasak jos, „esame linkę laikytis įsikibę savo idėjų, bijome, kad ieškant bendraminčių jas prarasime, todėl neišnaudojame galimybių sustiprinti savo veiklas. O kartais tiesiog reikia pabandyti rasti bendrų taškų, pasitelkti bendrą kūrybą. Ir tuomet rodosi, kad atskiros obuolių pusės tampa pilnais obuoliais, o iš jo dar galima ir pyragą iškepti! Manau, kad konkurencijos vertimas bendradarbiavimu yra vertingas sąmoningos bendradarbystės įrankis.” Sandra pastebi, kad taip pat svarbus žiniasklaidos atstovų įsitraukimas, pagalba „nešant“ žinutę – „aš labai džiaugiuosi, kad žiniasklaidoje atsiranda vis daugiau žmonių, ieškančių etiškos sklaidos, temų gylio, socialinės atsakomybės.“
Sandra komunikuoja socialiniuose tinkluose, rengia patyriminius žygius, komandų ryšio stiprinimus gamtoje, darnios lyderystės edukacijas. Jos manymu, į veiklas būtina integruoti žaidimų, įdomių faktų, pateikti informaciją suprantamai, „žmonių kalba“, per istorijų pasakojimą, įtraukti į patyrimus pačius žmones, nes tik patys jausdami ir suprasdami žmonės tampa įgalinti veikti. Ji įsitikinusi, kad ypač svarbu vietiniai veiksmai, kurie sukelia domino efektą. Nutolę, nepažįstami žmonės, nurodinėjantys, ką kiekvienas turi daryti, nėra paveikūs. Svarbu neatitrūkti nuo realybės.
Vienijanti energijos gamyba
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dar labai mažai kalbama apie energijos bendrijas. Tai būdas prisidėti prie energetinės nepriklausomybės tikslų, pasitelkiant atsinaujinančių išteklių energetiką ir dalijantis gauta energija bendruomenių viduje. Bendrija gali tapti daugiabučio namo, sodo bendrija, kaimo bendruomenė, savivaldybė ir pan. Pasak Domanto, „energijos bendrijos įgalina gyventojus tiesiogiai prisidėti prie švarios energetikos, gerina vietos ekonomiką, mažina energijos kainas ir stiprina bendruomeniškumą“. Tarptautinės organizacijos palankiai vertina Lietuvoje esančią įstatyminę bazę šių bendrijų plėtrai, bet kol kas Lietuvoje registruotos tik kelios energijos bendrijos. Tačiau yra gausu kitų šalių pavyzdžių, kai gyventojai išdrįsta perimti energetiką į savo rankas. Pavyzdžiui, Belgijoje esantis „Ecopower“ energijos bendrijų kooperatyvas vienija beveik 70 000 narių.
Apie bendruomeniškumą, komunikaciją ir energijos bendrijas bus galima išgirsti daugiau virtualiame renginyje „Klimato istorijos. Kaip įkvėpti bendruomenes?“, kuris vyks spalio 26 d. 14 val. Renginyje dalyvaus Jurgis Didžiulis, Sandra Galdikaitė ir Domantas Tracevičius.
Renginys yra Klimato savaitės ir Europos klimato pakto dalis.
Daugiau informacijos apie renginį galite rasti: https://www.circulareconomy.lt/renginys-klimato-istorijos-kaip-ikvepti-bendruomenes/
Registracija: https://forms.gle/NBucwfZD1A5A4Jix5