Grūdai – eksportui, tarša – Lietuvai

Mažai kas žino, kad Lietuva, nepaisant nedidelio ploto, yra nemažas žaidėjas grūdų eksporto rinkose. Deja, blogai sudėliotos išmokos, skatina netvarią žemdirbystę ir milžinišką taršą. Ar toliau leisime skurdinti Lietuvos dirvožemį, teršime nitratais vandens telkinius ir prisidėsime prie klimato kaitos? Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje auginamų grūdų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 6,5 mln.[…]

Transporto sektoriaus tarša ir lobizmas

Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, transporto sektorius yra vienas iš dviejų, kurių CO2 išmetimai didėjo. Aplinkos apsaugos agentūra, prognozuoja, kad transporto sektoriaus išmetimai 2030 m. lyginant su 2005 m. sumažės 21 % ir metiniai elektromobilių pirkimo sandoriai sudarys 50 %! Bet ar tai įmanoma, kuomet tendencijos rodo, jog transporto sektoriaus ŠESD išmetimai reikšmingai augo[…]

Žemės ūkis ir klimato kaita

McKinsey & Company pateikė išsamią apžvalgą kaip žemės ūkis galėtų būti transformuotas link turinčio mažesnį poveikį klimato kaitai. Pabandysime jų analizę ir išvadas pritaikyti Lietuvai. Kiek šiuo metu prie klimato kaitos prisideda žemės ūkis? Remiantis Nacionalinė išmetamų ŠESD apskaitos ataskaita 21 %. Didžiausios dalys pagal pasiskirstymą: Iš esmės didžiąją dalį žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių[…]

Transportas – klimato blogiukas

Klimato krizės akivaizdoje, transportas yra Europos ir Lietuvos ekonomikos blogiukas. Europos Sąjungoje kiekvienas sektorius sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus išskyrus transportą, kuris padidino maždaug 30 % savo ŠESD. Tuo metu Lietuvoje transporto ŠESD dalis išaugo nuo 1990 nedidelio 12 % lygio išaugo iki milžiniško 20 % 2017. Pateikiame Transport&Environment organizacijos rekomendacijas sumažinti transporto poveikį[…]