Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (toliau – EEĮA) yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautas Sąjungoje. Kasmet jų padaugėja maždaug 2 proc. per metus, todėl kyla didelė grėsmė, kad toliau netinkamai besitvarkant, bus didžiulis neigiamas poveikis sveikatai ir aplinkai. 2019 m. Europoje susidarė vidutiniškai 16,2 kg EEĮ atliekų vienam gyventojui, o 2020 m. vienam gyventojui teko apie 10,5 kg atskirai surinktų ir perdirbtų EEĮ atliekų. Iš šių atskirai surinktų EEĮ atliekų labai nedidelę dalį sudaro smulkioji buitinė elektronika, pvz., mobilieji telefonai, planšetės, nešiojamieji kompiuteriai ir jų įkrovikliai. Pavyzdžiui, atskirai surinktų mobiliųjų telefonų valstybėse narėse surenkama mažiau nei 5 %, o apytikriai apskaičiuota, kad jų atsargos siekia 700 mln. – maždaug tiek nenaudojamų ir nebenaudojamų mobiliųjų telefonų saugoma namų ūkiuose visoje Europos Sąjungoje.
Smulkios buitinės elektronikos surinkimas ir perdirbimas yra ypač
sudėtingas, nes ji netinkamai šalinama per komunalines buitines atliekas, nelegaliai eksportuojama arba kitaip netinkamai apdorojama. Mobiliųjų telefonų perdirbimo lygis Europos Sąjungoje svyruoja tik nuo 12 % iki 15 %.
Mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse ir nešiojamuose kompiuteriuose gausu brangiųjų medžiagų, ypač žaliavų. Vien tik viename išmaniajame telefone yra retųjų metalų magnetuose, kobalto akumuliatoriuje, indžio ekrane, tantalo, galio ir tauriųjų metalų spausdintinės plokštėje.
Didinant smulkiosios elektronikos remontą ir pakartotinį naudojimą, taip pat tokios įrangos atliekų perdirbimą, būtų svarus žingsnis pereinant link žiedinės ekonomikos, prisidedant prie svarbiausių žaliavų ir energijos tiekimo saugumo ir strateginio savarankiškumas. Būtų sukuriama daug naujų ir žalių darbo vietų – kiekienam 1000 tonui pakartotiniam naudojimui paruošti kasmet reikėtų nuo 60 iki 140 darbo vietų.
Europos Komisija pateikia rekomendacijas šalims narėms kaip būtų galima pagerinti situaciją (plačiau čia):
- Finansinės paskatos, pavyzdžiui, nuolaidos, kuponai, užstato grąžinimo sistemos arba piniginiai apdovanojimai. Šios paskatos turėtų būti skirtos smulkiai buitinei elektronikai, kuri nebeveikia, bet vis dar guli namų ūkių stalčiuose. Jos taip pat turėtų būti skirtos smulkiai veikiančiai elektronikai, kurios žmonės nebenaudoja, bet kurią vis dar galima perparduoti, pakartotinai panaudoti ar pataisyti. Naudodamiesi šiomis paskatomis vartotojai turi būti pasirengę priimti informacija pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, jie turėtų gebėti apskaičiuoti prietaiso vertę.
- dažniau naudotis pašto paslaugomis grąžinant naudotus ir nebenaudojamus mobiliuosius telefonus, planšetinius ir nešiojamuosius kompiuterius, pavyzdžiui, suteikiant vartotojams iš anksto apmokėtus vokus ar etiketes, kad jie galėtų grąžinti savo prietaisus.
- Užmegzti partnerystę tarp pakartotinio naudojimo organizacijų ir grąžinimo schemų operatorių ir nustatyti pakartotinio naudojimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tikslus.
- Didinti informuotumą ir surinkimo punktų, kuriuose žmonės gali grąžinti smulkiąją elektroniką, patogumo ir matomumo gerinimas. Informaciją apie artimiausius atgalinio surinkimo punktus galima įtraukti į patogius naudoti žemėlapius, paieškos priemones ir programas. Atgavimo punktuose žmonės taip pat turėtų būti informuojami, kad visi jų įrenginiuose saugomi asmens duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir teisingai ištrinami.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Seimo narius ir aplinkos ministeriją nedelsiant imtis veiksmų ir padidinti smulkios buitinės techninės pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.