Gerbiamas Ministre Dainiau Kreivy,
Rašome dėl besitęsiančių trišalių diskusijų susijusių su dėl energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (EED) ir atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (RED) peržiūromis.
Kol gyventojams iškyla sunkumų apšildyti savo namus ir Europos šalys skuba apsaugoti gyventojus nuo aukštų energetinių išteklių kainų, Europos Sąjunga susiduria su unikaliu iššūkiu ir galimybėmis kaip išvengti kainų susijusių su iškastiniu kuru maitinančiu Rusijos karą Ukrainoje per daugiau energetinio efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos visuose sektoriuose. Vos 14,5 % energetinio efektyvumo gali sumažinti ES išlaidas iškastiniam kurui 12.2 % 2030 metais, sutaupant apie 38 milijardus eurų. Vėjo ir saulės energija sudarė apie ketvirtį ES pagamintos elektros nuo karo Ukrainoje pradžios, taip nuo 2022 vasario sutaupant 11 milijardų eurų neišleistų gamtinėms dujoms. Ateities potencialas dar didesnis su ambicingais tikslai atsinaujinančiais energetikai.
Atsižvelgiant į tai, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ norėtų pasidalinti rekomendacijoms EED ir RED peržiūroms:0
- Palaikyti aukštesnius energetinius tikslus: ES šalims reikia pasisakyti už aukštesnius energetinio efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos tikslus 2030 metams. Bent 20 % energetiniai sutaupymai ir 50 % atsinaujinančios energetikos rezultatai 2030 metais atitiktų Paryžiaus susitarimus. Žemesnės ambicijos atsinaujinančiai energijai nei Europos Komisijos pasiūlymai RePowerEU turėtų būti griežtai atmetami. Didesni energetiniai sutaupymai ir ambicingesnis atsinaujinančios energetikos vystymas suteiktų daugiau naudos visuomenei ir padėtų apriboti globalinį atšilimą ties 1,5° C.
- Jokių išimčių ir jokio iškastinio kuro EED energetinio sutaupymo įpareigojimuose. Energetinių sutaupymų įpareigojimųintegralumas ir gerai funkcionuojantis suplanavimas privalo būti išlaikomas. Atsisakant bendrų kaupiamųjų energijos sutaupymų, pašalinant papildomumo principą ir leidžiant perkelti sutaupymus kitam įpareigojimų periodui gali kilti rizika silpnam teisės aktui, kuris neleis valstybėms narėms būti atsakingos už energiją taupančias priemones šiuo ES svarbiu metu esant daugialypei iškastinio kuro ir klimato kaitos krizei. Priklausomybė nuo iškastinio kuro yra pagrindinė klimato kaitos ir dabartinės energijos kainų krizės priežastis. Valstybės narės turi užtikrinti, kad energijos taupymo įpareigojime numatyta iškastinio kuro išimtis būtų patikima ir turėtų aiškias sąlygas, ir mažų mažiausiai valstybėms narėms reikia apginti išimtis pagal 2022 m. birželio mėn. EED bendrąjį požiūrį.
- Neįtraukti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio kuro į atsinaujinančių išteklių energijos tikslo apskaitą: atsinaujinančių išteklių energijos direktyva siekiama skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Galutiniame susitarime neturi būti išplėsta direktyvos taikymo sritis, kad ji būtų taikoma ne tik atsinaujinantiems energijos ištekliams, bet ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems, t.y. iškastiniams ar branduolinės energijos šaltiniams. Mėginimas įtraukti mažo anglies dioksido kiekio kuro apskaitą į atsinaujinančių išteklių energijos tikslus įtraukiant naują dujų direktyvos 8 straipsnio a punktą yra teisiškai nepagrįstas, sukelia ekonominį netikrumą ir turi būti griežtai atmestas.
- Remti tvirtas nuostatas dėl leidimų išdavimo, kad būtų sparčiau diegiama tvari atsinaujinanti energija, atsižvelgiant į žmonių ir biologinės įvairovės poreikius: Galutiniame susitarime dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės skubiai pasinaudotų tvarios atsinaujinančiosios energijos galimybėmis aiškiai apibrėžtose mažo poveikio zonose (“atsinaujinančiųjų išteklių energijos prioritetinėse zonose”); pradėtų kartografavimą ir erdviškai aiškų, integruotą ir daugiapakopį dalyvaujamąjį strateginį planavimą, grindžiamą jautrumo analize; ir kuo labiau padidintų piliečių ir vietos bendruomenių dalyvavimą ir įsitraukimą. Prioritetas turi būti administracinių procedūrų supaprastinimas ir pagreitinimas, skaitmeninimas, pakankamas leidimus išduodančių įstaigų ir aplinkos vertinimo institucijų darbuotojų skaičius ir kvalifikacijos kėlimas.
Pagarbiai
Domantas Tracevičius
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius