Lietuvos gyventojai tikisi, kad ES vykdoma energetikos politika prisidės prie mažesnių elektros energijos kainų. Atliepdama Europos Komisija jau pateikė pasiūlymus, ko reikėtų imtis, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo Lietuvos valdžios sprendimų.
Praėjusių metų pavasarį visose Europos Sąjungos šalyse buvo atlikta Eurobarometro apklausa energetikos tema. Joje gyventojų buvo klausiama, kas jiems svarbiausia ES energetikos politikoje. Daugelyje šalių dažniausias atsakymas buvo – „kuo prieinamesnių energijos kainų užtikrinimas“. Ypatingai išsiskyrė Lietuva, t. y. šalis, kurioje ši problema ypač aktuali, – ją paminėjo net pusė apklaustųjų. Ir to priežastys – Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse elektros energijos kainos dar nėra grįžusios į lygį, buvusį iki rusijos plačios apimties invazijos į Ukrainą pradžios. O tai reikšmingai veikia gyventojų perkamąją galią bei verslo konkurencingumą. Nors energijos kainos nuo 2022-ųjų piko ir sumažėjo, ES elektros energijos kainos išlieka maždaug dvigubai didesnės, palyginti su JAV ar Kinija.
ES gyventojų žinutė buvo išgirsta ir prieš maždaug mėnesį Europos Komisija pristatė „Įperkamos energijos veiksmų planą“. Pasak Europos Komisijos atstovų, šis planas trumpuoju laikotarpiu turėtų sumažinti kainas vartotojams ir kartu skatinti energetikos sąjungos plėtrą, nes sudarys sąlygas greičiau išnaudoti atsinaujinančių energijos išteklių privalumus, taupyti energiją bei gerinti rinkos integraciją tarp šalių.
Pačiame plane nesiūloma radikalių naujovių, tačiau patvirtinama, kad elektros, transporto ir šildymo sektorių transformacija yra neišvengiama. Lietuva sparčiai juda pirmyn elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos srityje, tačiau rimtų iššūkių vis dar yra: dideli kainų svyravimai, priklausomybė nuo gamtinių dujų, nepakankamas elektros tinklų pritaikymas augančiai gamybai ir sąlyginai menka integracija su kitomis ES valstybėmis
Iš daugybės plane pasiūlytų priemonių būtų galima išskirti keletą, kurios tikrai veiktų. Pavyzdžiui, kitokie skirstomojo elektros tinklo tarifai, kuriais būtų skatinamas didesnis vartotojų lankstumas – kaupimas baterijose esant elektros energijos pertekliui ir padavimas į tinklą, kai yra trūkumas. Svarbu, kad tokie tarifai būtų aiškūs bei tinkamai paskelbti ir vartotojai galėtų nesudėtingai jais pasinaudoti.
Kitas itin laukiamas pokytis – spartesnio vystymo zonos. Apie būtinybę jas turėti buvo skelbiama dar 2022 metais paskelbtame „REPowerEU“ plane, bet jos Lietuvoje iki šiol neatsirado. Dėl šios priežasties dalis vystytojų pradeda planuoti savo vėjo elektrines biologinei įvairovei svarbiose vietovėse.
Galų gale, Europos Komisijos veiksmų plane itin akcentuojamas poreikis turėti daugiau jungčių tarp šalių. Jos gali padėti užtikrinti kainų stabilumą. Dėl reikšmingai išaugusių kainų prieš kelerius metus nusikėlė antros elektros energijos jungties su Lenkija projektas. Pasigirsta kalbų, jog esama poreikio turėti jungtį ir su Vokietija. Toks projektas neturėtų būti finansuojamas iš vartotojų lėšų. Dalis vėjo energetikos vystytojų praeityje buvo išreiškę interesą privačios jungties vystymui, tačiau dabartinė teisinė aplinka to neleidžia.
Elektros skirstymo operatoriaus šių metų duomenys rodo, kad apie 8 proc. norinčiųjų tapti gaminančiais vartotojais susiduria su elektros tinklų rekonstrukcijos poreikiu, kurios vidutinė kaina siekia 15 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad norint tapti gaminančiu vartotoju vis dar susiduriama su reikšmingais barjerais. Galimas sprendimas yra žinomas – reguliuojamų įmokų mechanizmas, kurį taikant visi besijungiantieji prie tinklo būtų apmokestinami nedidelėmis sumomis ir taip būtų išvengta didžiulių prijungimo sąskaitų pavieniams vartotojams tose vietose, kur reikalinga infrastruktūros plėtra.
Verta pabrėžti, kad toje pačioje Eurobarometro apklausoje Lietuvos gyventojai išsiskyrė ne tik norėdami prieinamesnių elektros energijos kainų, bet ir tuo, kad net 6 iš 10 apklaustųjų paminėjo norą sutaupyti tampant gaminančiais vartotojais arba energijos bendrijų nariais. Vien pernai Lietuvoje gaminančių vartotojų skaičius augo net apie 40 proc. ir, panašu, kad tas augimas nelėtėja, nes gaminančių vartotojų skaičius jau viršijo 133 tūkst.
Europos Komisijos veiksmų planas padaryti elektros energijos kainas labiau prieinamas suveiks tuomet, kai Vyriausybė ir Seimas imsis veiksmų, t. y. pašalins perteklinius barjerus ir įgalins vartotojus bei vystytojus tvariai plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos sistemą.
Daugiau informacijos:
Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys
domantas@circulareconomy.lt
+37061204638