Gamta mieste: Šilainių sodų tvirtovė

Pakeltos lysvės (autoriaus nuotrauka)

Šiandien, Šilainių gyventojai tarsi įstrigę tarp mašinų gaudimo ir devynaukščių lubų. Tačiau nedaugeliui žinoma, jog pačiame mikrorajono viduryje slypi žalumos oazę, kurioje galima ne tik pasislėpti nuo miesto šurmulio, bet ir atkurti santykį su gamta, ar netgi užsiauginti savų braškių!

Maždaug prieš 40 metų, Šilainių gyventojai, pajutę poreikį užsiauginti savo vaisių ir daržovių Kauno Tvirtovės VIII-ojo Forto teritorijoje pradėjo kasti lysves ir statyti šiltnamius. Nepaisant priešiškų nuomonių ir dažnos konfrontacijos, daržininkų gretos plėtėsi, o, metams bėgant, niokojami sodai vėl kūrėsi ir statėsi iš naujo. Kaip feniksas iš pelenų! 

Forto teritorija keitėsi ir tvarkėsi dėka savanoriškos veiklos. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės pastebėjo savanorių veiklą ir 2016 metais prisidėjo prie esminių aplinkos tvarkymo ir administravimo pokyčių, o 2018 metais Evelina Šimkutė ir Rūta Lukošiūnaitė pradėjo dirbti su daržininkystės tradicijos išsaugojimu. Taip gimė Šilainių sodų iniciatyva ir pakeltų edukacinių lysvių programa, kurios pagrindinė kuratorė Evelina mums ir papasakojo apie šį žaliąjį Kauno lobį.

Sodai įsikūrę VIII-ojo Kauno Tvirtovės Forto teritorijoje (autoriaus nuotrauka)

Naujai sukonstruotose lysvėse gyventojai galėjo prisiliesti prie dirvos ir išbandyti daržininkystę be didesnių įsipareigojimų. Deja, 2018 metais teritorijai kenčiant nuo vandalizmo, lysvių dizainas turėjo atitinkamai adresuoti šią problemą  – mediena buvo impregnuota nuo ugies, o konstrukcijos stabilumas patobulintas. Šiai dienai soduose įrengtos kompostinės, lysvės bei suoliukai, atnaujinti laiptai patogesnei prieigai.

Pandemijos metu Šilainių sodai atgijo ir sulaukė dar daugiau lankytojų. Paaukštintų lysvių iniciatyva leidžia susipažinti su dirvožemiu ir maisto auginimu bei susibendrauti su kitais bendruomenės nariais. Šis lankstumas padeda pasirinkti savo “sodininkystės intensyvumo lygį” ir užtikrina nuolatinę veiklą ir išsilaikymą. Šilainių sodai pritraukia kauniečius iš įvairių miesto kampų. Šiandien veikloje aktyviai dalyvauja virš 160 sodininkų!

Vis dėlto, forto šlaitai išlieka populiaria atliekų paslėpimo vieta. Evelina viliasi, jog sodai labiau sudomins vietos gyventojus ir įžiebs prisirišimą bei bendros atsakomybės jausmą, kuris ilgainiui išstums vandalizmą ir šiukšlinimą.

Informaciniai stendai skelbia apie renginius ir susitikimus. Medinės konstrukcijos impregnuotos nuo ugnies dėl vandalizmo rizikos (autoriaus nuotrauka)

Forto teritorija ne tik džiugina vietos gyventojus, bet ir suteikia prieglobstį miesto florai ir faunai. Čia galima išgirsti paukščių balsų ar net sutikti prabėgančią stirną! Sodo lankytojai naudojasi iNaturalist įrankiu ir žymi forte sutiktas augalų bei vabzdžių rūšis. Pačiuose forto tuneliuose gyvena šikšnosparniai, kurie čia žiemoja šaltuoju sezonu (nuo spalio 1 iki gegužės 1 d). ir prašosi netrukdomi. Kompostinės suteikia galimybę rinkti žaliąsis atliekas ir jas versti naudinga organine trąša. Deja, visi kompostai tampa puikia vieta invazinių šliužų veisimuisi, kurių per savaitę prirenkama net 120 litrų!

Koks daržas be komposto? O kompostą labai mėgsta lietuvių nemėgstami invaziniai šliužai (autoriaus nuotrauka)

Evelina padeda koordinuoti ne tik daržininkystę bet ir šienavimo veiklą. Ji pabrėžia būtinybę dalį teritorijos leisti augti kaip natūraliai ir laukinei pievai. Tai prisideda prie mikroklimato reguliacijos ir apdulkintojų bei kitų vietinių rūšių išsaugojimo. Vis dėlto, greitai plintantys invaziniai Sosnovskio barščiai apsunkina laukinių pievų viziją.

Atliekų rūšiavimo ir įrankių dalinimosi vieta (autoriaus nuotrauka)
Susibūrimo vietos lauko baldai pagaminti iš nenaudojamų euro palečių (autoriaus nuotrauka)

Ilgametę daržininkystės praktiką Lietuvos miestuose šiuo metu puoselėja tik neformalios bendruomenės, dažniausiai atokiai ir su baime. Deja, Lietuvoje vyrauja požiūris, jog tai yra nelegali veikla, aplink kurią istoriškai susikūrė stigma dėl veiklos istorinio paveldo teritorijose. Vis dėlto, daržininkystės praktika yra puiki neformalaus švietimo priemonė, skatinanti darnumą, tvarumą bei ryšio su gamta atkūrimą. Šiandien, Šilainių sodai veikia savanorystės pagrindu, bet Evelina svajoja plėsti edukacines programas įvairioms amžiaus grupėms bei įkurti nuolatinį darnumo veiklos centrą.

Sodai suteikia galimybę burtis bendruomenei, užsiaugti maisto ir praleisti laiką gryname ore, kas ypatingai aktualu čia gyvenantiems senjorams (autoriaus nuotrauka)

Šilainių sodai siekia išsaugoti daržininkystės idėją Lietuvos miestuose. Evelina Šimkutė ir Rūta Lukošiūnaitė, bendraudamos su įvairiomis institucijomis, savanoriškai atstovauja šiai tradicijai. Miesto sodininkystei išnykus, atsikūrimo pastangos reikalautų milžiniškų išteklių. Gindamos šį interesą ir viešindamos veiklos socialinę ir ekologinę naudą, Evelina ir Rūta siekia Šilainių sodų pripažinimo savivaldybės lygmenyje. Finansiškai prie šios veiklos sėkmės galite prisidėti remdami ne pelno siekiančią, nevyriausybinę organizaciją VšĮ „Kultūros dirbtuvė”.

Esminiai tikslai –  išlaikyti sodus, stiprinti bendruomenę, viešinti viziją – vyksta sėkmingai, bet pastoviam išsilaikymui ir renginiams finansavimo trūksta… Kauno kultūrinis gyvenimas atgimė ir išsiplėtė neatpažįstamai, tačiau su Evelina sukame galvas, kodėl tokios bendruomenės iniciatyvos kaip Šilainių sodai nepatenka į šį burbulą. Keliame klausimą: kas yra kultūra? Ar tai tik filmai, performansai ir paveikslai? Ar tai žmonių sąveika su juos supančia aplinka?

Visus smalsaujančius “Kas tie Šilainių sodai ir kur jie slepiasi?” kviečiame prisijungti prie rudeninės talkos Spalio 14 dieną!

Autorė Meda Bagdonaitė

Sodus išlaiko bendruomenė. Meninė instaliacija kurta iš teritorijoje rastų medžiagų (autoriaus nuotrauka)