Biodegalai: valgyti ar vairuoti? Būtina pasirinkti

Maisto krizės metu Lietuvos vairuotojai bakuose yra priversti sunaudoti maždaug 250 tūkstančių kepalų duonos ir butelių aliejaus kiekvieną dieną. Energetiniams ištekliams mušant rekordus ir Lietuvos bei Europos gyventojams sunkiai išgalint susimokėti už maistą, Lietuvoje vis dar galioja reikalavimas Alternatyviųjų degalų įstatyme privalomai maišyti pirmos kartos biodegalus. Tai reiškia, kad Lietuvos vairuotojų poreikiams per metus sunaudojama[…]

Biodegalų mitai I

Daugiau nei 15 metų ES skatino maišyti biodegalus su iškastinio kuro dyzelinu ir benzinu. Biodegalai yra pagrinde gaminami iš žemės ūkio produkcijos skirtos maistui ir pašarui. Dažniausiai biodyzelinas gaminamas iš palmių, sojų ir rapsų aliejų, o bioetanolis iš kviečių, rugių ir kukurūzų. Kartais bioetanoliui naudojami kiti grūdiniai augalai, cukrinių runkeliai ir cukranendrės. Pirmos kartos biodegalai[…]

Prioritetas maistui ar degalams?

Rusijos vykdomas karas Ukrainoje sukėlė globalaus masto pakeitimus maisto ir energetikos sektoriuose. Ar būtų įmanoma ką nors padaryti? Europos Sąjunga galėtų reikšmingai tas netektis kompensuoti nukreipdama biodegalams skirtą žemės ūkio produkciją į maisto gamybą. Tai galėtų ne tik sumažinti maisto ir degalų kainas, bet ir užkirstų kelią pasauliam maisto tiekimo šokui. Dėl nutrūkusio grūdų ir[…]

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų atkeliauja iš maisto – žiedinė ekonomika tą galėtų pakeisti

Jeigu norime išvengti klimato katastrofos ir pasiekti Paryžiaus klimato susitarimą, reikia nedelsiant imtis pokyčių kaip mes gaminame maistą. Kodėl? Lietuvos maisto sistema yra atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų – sudėjus visą žemės ūkį su dalimi transporto, pramoninės gamybos ir atliekų. Deja, nemaža dalis maisto yra iššvaistoma. Vien namų[…]

Idealus tvarus miestas pagal Greenpeace

Tarptautinė aplinkosauginė organizacija Greenpeace išleido idealaus tvaraus miesto brošiūrą. Tikimės, kad tai sudomins ir Lietuvos savivaldos atstovus ir jie pasinaudos rekomendacijomis padarydami savo miestu tvaresniais! Tvarūs miestai yra pagrindas sustabdyti klimato atšilimą ir bioįvairovės praradimą bei žiedinės ekonomikos sukūrimą, kuri padėtų spręsti dabartines aplinkosaugines ir nelygybės problemas. Remiantis 2050 gyventojų augimo prognozėmis, būtina, kad vietos[…]