Lietuvoje yra gajus mitas, kad Lietuvai priimant griežtesnę aplinkosauginę politiką bus lėtinamas ekonomikos augimas. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad vyksta atvirkštinis procesas.
Klimato kaita ir aplinkos taršos iššūkiai yra šiandienos problema, kuriuos reikia spęsti dabar. Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai toliau didėja (transporto ir žemės ūkio sektoriuose) , o nuo oro taršos Lietuvoje kasmet miršta kiek mažiau nei 3000 žmonių.
Tuo pačiu, vyksta nedideli teigiami postūmiai ES mastu sumažinti neigiamą poveikį klimatui ir taršą. Dar birželį vyriausybė patvirtino nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Deja, šie pokyčiai yra itin lėti ir sunkiai skinasi kelią. Nemažas pasipriešinimas yra iš įvairiausių verslo asociacijų, kurios siekia pratęsti savo netvarią veiklą, gąsdindamos konkurencingumo praradimu.
Australikos ekonomistas Ross Garnaut atliko EBPO šalių tyrimą, kuris parodo – aktyvesnė kova su klimato kaita ilguoju laikotarpiu yra naudinga ekonomikai.
Naudojant EBPO Aplinkos politikos griežtumo indeksą, buvo įvertintas 22 EBPO šalių aplinkosaugos politika nuo 1990 iki 2007 m., siekiant nustatyti didesnių aplinkosauginių veiksmų poveikį šalies produktyvumui. Į veiksmus yra įtraukiamos tokios priemonės kaip CO2 mokestis, atsinaujinančios energetikos subsidijos, taip pat įvairus reguliavimas kaip sieros kiekis dyzeline.
Turimi duomenys rodo, kad visos šalys griežtino savo aplinkosauginę politiką nuo 1990 iki 2007 m. Pavyzdžiams iliustruoti paimtos Australija, Vokietija, JAV ir Didžioji Britanija lyginant su EBPO vidurkiu. Per tuos 17 metų Danija turėjo griežčiausią, o Vokietija antrą griežčiausią aplinkosaugos politika, tuo metu Australija – pačią laisviausią.
Gauti modeliavimo rezultatai rodo, kad jeigu šalies aplinkosauginė politika būtų tokia kaip Vokietijos (ženkliai griežtesnė nei EBPO vidurkis), tai su kiekvienu indekso vieneto padidėjimu, ekonomika būtų padidėjusi 1.14 procentinio punkto per trejus metus.
Teigiamas poveikis griežtesnės aplinkos apsaugos politikos ekonominiam augimui galėtų būti dalinai siejamas su faktu, kad švaresnis aplinkos oras ilguoju laikotarpiu pagerina įvairių dedamųjų kokybę, pvz. geresnę darbo jėgos sveikatą arba geresnės kokybės vandenį ir orą.
Taip pat, tikėtina, kad griežtesnis aplinkos reguliavimas paskatina pramonę aktyviai ieškoti ir šalinti gamybos proceso neefektyvumus, o tai ilguoju laikotarpiu padidina produktyvumą. Pvz., ekonomikoje esantis CO2 mokestis pabrangina iškastinį kurą naudojančią gamybą. Ir tai veikia kaip stipri paskata surasti arba išvystyti technologijas, kurios yra tokios efektyvios ar švarios, kad būtų galima sumažinti gamybos kaštus. To pasekoje, prie tokio pačio gamybos lygio sunaudojama mažiau iškastinio kuro.
Išvadoje nurodoma, kad įvedant griežtesnę aplinkosauginė politiką trumpuoju laikotarpiu gali būti nedidelį kaštų padidėjimai, tačiau šalys, kuriose aplinkosauga yra prioritetas – džiaugiasi aukštesniu produktyvumu ir ekonominiu augimu ilguoju laikotarpiu.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos Respublikos vyriausybę naudotis gerąja patirtimi ir griežtinti aplinkosaugos politiką Lietuvoje – ateityje ne tik gyvensime švaresnėje, bet ir labiau klestinčioje šalyje.