Jeigu norime išvengti klimato kaitos sukeltų katastrofų ir išgelbėti biologinę įvairovę – būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančius išmetimus.
Jau dabar tas yra daroma Lietuvoje (ir tuo pačiu visoje ES) per apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybą. Plačiau paaiškinama čia:
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Vokietijoje pradedama nacionalinė apyvartinių taršos leidimų sistema. Jos tikslas – sumažinti CO2 išmetimus šildymo ir transporto srityse. Nuo 2022 benzinas, dyzelinas, šildymo kuras ir gamtinės dujos bus Vokietijos ATL dalis. Kitas kuras bus palaipsniui įtraukiamas į sistemą. Taip yra siekiama, kad Vokietija iki 2050 m. taptų klimatui neutralia valstybe. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi būti klimatui neutralia valstybe iki 2050!
Vokietijos ATL sistema užtikrina, kad visi naudojantys iškastinį kurą (pvz. vairuojant automobilį, pristatant prekes ar ariant laukus) už jį susimoka ne tik kaip prekę, bet ir kaip klimato kaitos sukėlėją. Žmonės ir verslai patys tiesiogiai šioje sistemoje nedalyvaus, o tai bus savotiška didesnė iškastinio kuro gamintojo ir importuotojo atsakomybė, kurie privalės dalyvauti tiesiogiai. Už kiekvieną CO2 toną pagamintą vidaus degimo varikliuose, iškastinio kuro tiekėjai privalės įsigyti atitinkamą taršos leidimo sertifikatą ir perduoti jį Vokietijos Aplinkos Agentūros organizacijai DEHSt, kuri ir prižiūrės visą šią sistemą.
Vokietijos ATL sistema 2021 m. startuos su 25 Eur mokesčiu tonai CO2 ir palaipsniui didės iki 55 Eur tonai CO2 2025. Po to sistema taps panaši į ES ATL sistemą ir 2026 m. kiekvienos tonos CO2 kaina bus tarp 55 ir 65 Eur. Ir taip kasmet apyvartinių taršos leidimų mažės. Kiekvienam vartotojui tai reikš, kad kiekvienas litras iškastinio kuro pabrangs (įskaitant PVM):
| Kuras | Vienetas | 2021 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 |
| Gamtinės dujos | kWh | 0.5 cento | 0.5 cento | 0.6 cento | 0.8 cento | 1 centas |
| Benzinas | L | 6 centai | 7 centai | 8 centai | 11 centų | 13 centų |
| Dyzelinas | L | 7 centai | 8 centai | 10 centų | 12 centų | 15 centų |
| Šildymo kuras | L | 7 centai | 8 centai | 10 centų | 12 centų | 15 centų |
Iškastinis kuras taps brangesnis vartotojams, o tai automatiškai reikš, kad taupyti šilumą ar karštą vandenį yra racionaliau. Taip pat bus labiau sutaupoma renkantis keliones pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu nei važiuojant savo nuosavu iškastiniu kuru varomu automobiliu. Surinktos lėšos pateks į Vokietijos Energetikos ir Klimato fondą, kuris finansuos įvairias su priemones susijusias su klimato apsauga, energetiniu efektyvumu ir atsinaujinančia energetika.
Plačiau apie Vokietijos apyvartinių taršos leidimų prakybos sistemą galima paskaityti čia.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos vyriausybę ne ieškoti stebuklingų sprendimų (kurių, deja, nėra), o tiesiog nuo Vokietijos nukopijuoti ir pritaikyti nacionalinę apyvartinių taršos leidimų sistemą.