Kiek kainuoja oro tarša Lietuvos miestų gyventojams?

Daugybėje Europos miestų oro tarša sukelia reikšmingą pavojų gyventojų sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) skaičiuoja, kad kasmet Europoje dėl oro taršos ankstyva mirtis pasiglemžia apie 500 000 gyvybių, o ES – 400 000.

Oro taršos sukeltos ankstyvos mirtys ir sergamumas prisideda prie reikšmingos Europos gyventojų gerovės sumažėjimo. Pasauliniu mastu, oro tarša yra laikoma ketvirta dažniausia mirties priežastimi po aukšto kraujospūdžio, prastos dietos bei rūkymo.

Dešimties Europos NVO organizacijų užsakytas tyrimas, kurį atliko CE Delft, Health costs of air pollution in European cities and the linkage with transport, yra didžiausias tokio tipo tyrimas. Jame naudojama išsami ir visapusiška metodologija pritaikyta išskirtinai tirti oro taršos žalą gyventojams 432 miestuose ES, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Šio tyrimo metu buvo siekiama palyginti vienus miestus su kitais ir sužinoti, kurie miestai yra labiausiai užteršti. Tyrimas taip pat apžvelgia kiek būtų galima sumažinti taršą per su transportu susijusių priemonių pritaikymą. Naudojant planavimą, skatinant ir reguliuojant įvairių priemonių transporto srautus, miestų tarybos gali reikšmingai pagerinti oro kokybę.

Tyrimas įvertino pinigine išraiška įvertino medicinines paslaugas, ankstyvas mirtis, prarastas darbo dienas ir kitas sveikatos išlaidas sukeltas dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis (PM), ozonu (O₃) ir azoto dioksidu (NO₂).

Visiems tirtiems 432 miestams (su 130 mln. bendru gyventojų skaičiumi), paskaičiuota žala buvo virš 166 mlrd. Eur.

Žmonės gyvenantys dideliuose, brangiuose miestuose patiria daugiausiai žalos dėl didelio gyventojų tankumo, didesnių pajamų bei išlaidų. Penki miestai patiriantys didžiausius socialinius kaštus: Londonas (11.38 mlrd. Eur), Bukareštas (6.35 mlrd. Eur), Berlynas (5.24 mlrd. Eur), Varšuva (4.22 mlrd. Eur) ir Roma (4.11 mlrd. Eur).

2018 m. vidutinio Europos miesto gyventojo gerovė sumažėdavo 1250 Eur per metus dėl oro taršos, kas sudarė maždaug 3.9 % sukuriamo BVP (pagal pirkimo galią). Lietuvoje šis skaičius siekia 4-7 %.

Lietuvoje didžiausia žala gyventojams, dėl oro taršos, yra padaroma Vilniaus mieste ir siekia apie 753 mln. Eur, po to rikiuojasi Kaunas (318.6 mln. Eur), Klaipėda (232.2 mln. Eur), Šiauliai (150.4 mln. Eur) ir Panevėžys (83.4 mln. Eur). Labiausiai iš Lietuvos didžiųjų miestų nukenčia Klaipėdos gyventojai, kurių kiekvienas kasmet patiria apie 1535 Eur žalą savo sveikatai dėl oro taršos. Nuo jų beveik neatsilieka Šiaulių ir Vilniaus gyventojai patiriantys atitinkamai 1486 Eur ir 1381 Eur žalą.

VšĮ “Žiedinė ekonomika”, remdamasi šiuo tyrimu, kviečia didžiųjų Lietuvos miestų merus ir tarybas sumažinti oro taršą ir taip pagerinti miestiečių gerovę. Gera pradžia būtų naudojantis įvairiomis ekonominėmis priemonėmis mažinti miestiečių su vidaus degimo varikliais keliones į miesto centrą bei skatinti viešąjį transportą. Įgyvendinant principą teršėjas moka, naudojimasis automobiliu su vidaus degimo varikliu turėtų brangti, o viešasis transportas – pigti.