Europos komisijos analizė ir rekomendacijos 2026 m.

Kaip ir kasmet, Europos komisija šalims narėms pateikia apžvalgą susijusią su ekonomikos, socialine, užimtumo, stuktūrine ir biudžeto politika (čia). Situacija klimato, transporto, energetikos ir aplinkosaugos politikose nedžiugina: Europos komisija taip pat pateikė rekomendacijas kaip spręsti dabartinius iššūkius: VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Vyriausybę ir Seimo narius išklausyti rekomendacijų ir pagal jas keisti Lietuvos teisėkūrą.

Tarša vienas iš mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sukėlėjų

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis ES: 2022 m. nuo jų mirė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių – tai sudaro trečdalį visų mirčių tąmet. Manoma, kad bent 18 % šių mirčių priežastis yra pagrinde su aplinka susiję veiksniai. Be to, kasmet diagnozuojama daugiau kaip 6 milijonai naujų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, o[…]

Nauja vyriausybės programa – regresuoja

2024 metų gruodį buvo pristatyta vyriausybės programa. Atidžiai perskaityta ir įverinta (čia). Atsistatydinus susikompromitavusiam premjerui Gintautui Paluckui, buvo suformuota nauja dauguma bei pristatyta nauja vyriausybės programa (čia). Programa išliko panaši, tačiau aplinkosaugos ir vartotojų teisių srityje yra matoma regresija, nebeliko tokių punktų ar jų dalių: 63. Toliau stiprindami biotechnologijų kompetencijų bazę, įgyvendinsime ambicingą ir su[…]

Kaip pigiai sumažinti azoto oksidų taršą miestuose?

Lietuvos miestuose oro tarša jų gyventojams daug kainuoja. Šią žalą yra detaliai ištyrinėjusi CE Delft tyrimų ir konsultacijų įmonė. Remiantis jų ataskaita (čia), 2018 m. didžiausių Lietuvos miestų gyventojai dėl oro taršos patyrė tokią žalą: Pateikti skaičiai dėl augančios ekonomikos ir infliacijos bei menkai mažėjančios oro taršos jau gerokai didesni, tad žala Vilniaus miesto gyventojams[…]

Aplinkosauginiai mokesčiai mažinantys žalingą vartojimą ir galintys prisidėti prie gynybos

Europos Komisija 2024 m. birželio mėnesį pateikė ataskaitą (čia) “Candidates for taxing environmental bads at national level”. Tame dokumente siekiama atsakyti į klausimus: jei energijos apmokestinimo direktyvoje numatytas metodas būtų taikomas platesniam produktų ir (arba) išteklių ir poveikio aplinkai krepšeliui, (1) kokio poveikio aplinkai reikėtų siekti nustatant aplinkosauginius mokesčius, (2) kaip jie turėtų būti nustatomas[…]