5 nepatogūs faktai apie žemės ūkį

Per kelis pastaruosius dešimtmečius žemės ūkis Lietuvoje labai išsiplėtė ir tapo vienu iš pačių didžiausių teršėjų, darančiu didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui. Pateikiame 5 nepatogius faktus apie žemės ūkį, kad būtų aiškiau, kodėl jį reikia sumažinti ir transformuoti į ekologinį. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (čia). Augant ariamos žemės plotui, naudojama daugiau mineralinių trąšų ir[…]

Ne tik dėl gamtos, bet ir dėl savęs. Klimato kaitos kaina sveikatai.

Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO) – klimato kaita – didžiausia grėsmė žmonijos sveikatai. Klimato krizė grasina panaikinti pastarųjų penkiasdešimties metų vystymosi pažangą sveikatos ir skurdo mažinimo srityse ir dar labiau padidinti esamus sveikatos skirtumus. Klimato kaita turi įtakos socialiniams ir aplinkos veiksniams, lemiantiems sveikatą – švariam orui, saugiam geriamajam vandeniui, pakankamam kiekiui maisto ir saugiam[…]

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje 2021

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, 2022-05-25 rekviztai.lt ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t. Vidutinė taršos vertė 2021 m. siekė apie 50 Eur/t. Vieta Pavadinimas Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2021, t Sumokėti[…]

Įkvepiančios animacijos veiksmui

Greenpeace atrinko sąrašą puikių animacinių filmukų apie įvairias aplinkosaugos problemas, kurios įkvepia veikti ir keisti situaciją: Plastiko istorija (Pietų Korėja) Sugedusi globali maisto sistema (puikiai tinka Lietuvos atveju) Vaistminsteris: Dauning gatvės nelaimė (Jungtinė Karalystė) Plastiko buteliuko istorija Total‘i nelaimė Kongo baseino atogrąžų miškams Teršėjai ir grobstytojai: Afrikos problemų priežastis VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia būti aktyviais[…]

Kiek kainuoja oro tarša Lietuvos miestų gyventojams?

Daugybėje Europos miestų oro tarša sukelia reikšmingą pavojų gyventojų sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) skaičiuoja, kad kasmet Europoje dėl oro taršos ankstyva mirtis pasiglemžia apie 500 000 gyvybių, o ES – 400 000. Oro taršos sukeltos ankstyvos mirtys ir sergamumas prisideda prie reikšmingos Europos gyventojų gerovės sumažėjimo. Pasauliniu mastu, oro tarša yra laikoma ketvirta dažniausia[…]