Lietuvos medžiagų suvartojimas

Kasmet Lietuvos ekonomikoje yra sunaudojami milžiniški žaliavų srautai, įvairiose srityje. Remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. Lietuvoje vienam gyventojui buvo sunaudojama apie 18.5 tonos žaliavų. Lyginant su kitomis šalimis, tai yra ženkliai daugiau nei Italijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose (apie 8 tonas gyventojui), kiek daugiau nei apie Vokietijoje ar ES vidurkis (apie 13 tonų gyventojui), bet reikšmingai mažiau nei Skandinavijos šalyse ir Estijoje (apie 30 tonų gyventojui).

Medžiagos yra skirstomos į keturias kategorijas: biomasę, ne metalo mineralus, iškastinį kurą ir metalo rūdą.

Biomasė yra organinės, ne iškastinės biologinės kilmės (augalų ir gyvūnų), ir naudojama kaip žaliava biokurui. Į ją įskaičiuojamas daug įvairiausių iš gamtos gautų medžiagų ir biologinė atliekų dalis. Pagrindiniai kiekiai yra įvairios mediena formos (malkos, medžių liekanos, medienos atliekos, šakos, kelmai, medienos granulės ir t.t.) ir jos sudaro pagrindinę dalį. Kita biomasės dalis yra žolė, bambukas, kukurūzai, gyvūnų atliekos, nuotekų dumblas ir pan. Biomasės naudojimas kaip kuras yra laikomas CO2 neutraliu, nes biomasės augimo fazėje CO2 yra “ištraukiamas” iš atmosferos. Tačiau yra nemažai atvejų, kuomet biomasės panaudojimas kurui yra netvarus (pavyzdys iš Estijos).

Lietuva yra viena daugiausiai ES sunaudojanti biomasės gyventojui (apie 6 tonas) ir tas skaičius svyruoja priklausomai nuo temperatūros. Lietuvą nežymiai lenkia tik Suomija, Airija ir Danija.

Ne metalo mineralai pagrinde yra smėlis, žvyras, kalkės ir mineralinės trąšos. Lietuva sunaudoja beveik 11 tonų gyventojui (gerokai daugiau nei ES vidurkis – apie 7 tonas gyventojui) ir tas skaičius reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Pagrindinės priežastys yra didėjantis trąšų naudojimas ir augančios statybos apimtys.

Iškastinis kuras – tai visokios iškastinio kuro rūšys pradedant anglimi ir baigiant suskystintomis dujomis. Daugiausia ES suvartoja Estija dėl elektros gamybai naudojamų skalūnų. Lietuva vidutiniškai sunaudoja apie 2 tonas gyventojui (mažiau nei ES vidurkis – apie 2.5 tonas gyventojui), bet tas skaičius, deja, yra augantis.

Metalo rūdos – tai kas išgaunama karjeruose arba kasyklose siekiant gauti metalus. Lietuvoje metalai nėra išgaunami, tad nėra ir metalo rūdų.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją mažinti neatsinaujinančių medžiagų tokių kaip iškastinis kuras ir ne metalo mineralai naudojimą.