Kiekvienas kilogramas iššvaistyto maisto reiškia, kad žemė, vanduo, žmogaus darbas ir iškastinis kuras panaudotas jį auginant (pvz. traktoriui ar mineralinėms trąšoms) ir transportuojant netenka prasmės. Taip pat tas maistas galėjo būti suvartotas kieno nors kito.
Kas yra daroma siekiant sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje? Kol kas beveik nieko. Pavienės organizacijos, tokios kaip Maisto bankas, prisideda nemažai stengiantis kuo daugiau maisto išgelbėti ir paskirstyti jį tiems, kuriems labiausiai reikia – nepasiturintiems.
Kiek iššvaistoma maisto Lietuvoje?
Europos Parlamento įvertinimu bendras maisto atliekų kiekis vienam žmogui Lietuvoje siekia 119 kg. Šis skaičius yra reikšmingai didesnis nei panašaus išsivystymo šalyje tokiose kaip Čekija (81 kg žmogui) ar Slovėnija (72 kg žmogui).
Jungtinės Tautos šiais metais pateikė pasaulinį maisto atliekų švaistymo vertinimą (nuoroda čia). Šiaurės Europos Regiono įvertinti duomenys:
Lietuvoje namų ūkiuose iššvaistoma apie 76 kg maisto atliekų kasmet. Šis rodiklis panašus į ankstesnį įvertį, nes ten yra apimama visa maisto tiekimo grandinė.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir Žemės ūkio misterijas imtis aktyvių veiksmų, kad būtų sumažintas maisto švaistymas visose jo tiekimo ir naudojimo grandinėse. Mažiau maisto iššvaistytume – mažesnis neigiamas poveikis klimatui ir daugiau maisto liktų nepasiturintiems.