Garsi Marko Tveno citata “Pirk žemę, jos daugiau nebegamina” yra aktuali ir Lietuvoje. Remiantis valstybinio žemės fondo duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos sudarė 3 404 778 ha, t. y. apie 52,2 proc. šalies ploto: 2 996 885 ha sudarė ariamoji žemė, 391 927 ha – pievos ir natūralios ganyklos, 15 966 ha – kolektyviniai sodai. Žemės ūkio naudmenos net šiek tiek mažėjo 2019 m. Be to, ne visą žemę galima nusipirkti, o dalį – tik nuomoti. Vienas iš didžiausių ariamos žemės nuomotojų yra pati valstybė, kuri iki 2019 m. pabaigos nuomojo 148 210 ha žemės (o tai sudaro apie 4.4 % visų žemės ūkio naudmenų). Ar Lietuvos valstybė yra geras šeimininkas?
Keli iš pagrindinių Žaliojo kurso tikslų yra užtikrinti, kad žemės ūkis taptų labiau draugiškas aplinkai. Viena iš geriausių priemonių tą pasiekti – ekologinis ūkininkavimas. Jo nauda: teigiamas poveikis klimatui (nenaudojamos mineralinės trąšos), dirvos atkūrimas (būtinas organinių trąšų naudojimas) ir didesnės galimybės biologinei įvairovei (naudojami tik natūralūs fungicidai ir pesticidai). Europos Komisija siekia, kad iki 2030 m. visoje ES 25 % žemės ūkio paskirties žemėje būtų ekologiškai ūkininkaujama. Deja, Lietuvoje ekologiškai ūkininkaujama tik 8.1 % visų pasėlių ir tai vienas iš pačių žemiausių rodiklių visoje ES.
Tad kaip būtų galima pasiekti didesnį ekologinių ūkių skaičių Lietuvoje? Vieni tokių yra didinti žemas išmokas ekologiniams ūkiams (jų dydžiai čia) ar nustatant ekologinio maisto pirkimo reikalavimus žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose (plačiau čia). Tačiau yra ir dar vienas būdas, visai neseniai pradėtas taikyti Prahos savivaldybės žemės ūkio paskirties žemėje.
2020 m. Prahos savivaldybė paskelbė, kad išnuomoja 398 ha žemės (plačiau čia), su pagrindine sąlyga – joje privalo būti ekologinis ūkininkavimas.
Jeigu Lietuvos valstybė dabar nuomojamus 148 210 ha paverstų ekologiniais pasėliais, Lietuvoje ekologinių ūkių išaugtų daugiau nei 50 % ir tas skaičius siektų virš 12 % visų žemės ūkio naudmenų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Žemės ūkio ministeriją visose naujai nuomojamos žemės sutartyse nurodyti privalomą ūkininkavimo būdą – ekologinį. Taip Lietuvos valstybė būtų geras savo žemės šeimininkas, o jos nuomojama žemė – prisidėtų prie kokybiško maisto, aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita.