Palmių aliejus kelia didžiulę grėsmę atogrąžų miškams ir klimatui

(Mikhail Nilov nuotrauka)

Mokslininkai vieningai sutaria: jeigu norime išgelbėti pasaulį ir išlaikyti jį tokį, kokį jį pažįstame šiandien, turime sumažinti aliejinių palmių plantacijų skaičių.

Indonezijoje, Malaizijoje, o pastaruoju metu ir Afrikoje bei Lotynų Amerikoje kasmet iškertami didžiuliai atogrąžų miškų masyvai tam, kad jų vietoje būtų galima įrengti palmių plantacijas. Mokslininkai neabejoja, kad palmių aliejus kelia didžiulę grėsmę ne tik atogrąžų miškams, bet ir klimatui.

Palmių aliejus daugiausia išgaunamas Borneo saloje – Pietryčių Azijoje. Čia gyvena daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, kurių kitose vietose sutikti negalime, todėl jų išsaugojimas yra labai svarbus. Vienas žinomiausių pavyzdžių yra orangutanas, kuriam gresia pavojus, nes kertamas miškas. Atogrąžų miškai svarbus nepasiturintiems vietiniams čiabuviams, o atliktos studijos rodo, kad kertant miškus prieš juos būna smurtaujama.

„Jei norime pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus ir bendrą Jungtinių Tautų tikslą – išsaugoti gyvybę sausumoje, turime sumažinti plantacijų, kur išgaunamas palmių aliejus, mastą“ – sako Kopenhagos universiteto, Maisto ir išteklių ekonomikos katedros profesorė Ida Theilade. Profesorė tyrinėja atogrąžų miškų išsaugojimą, ji yra bendrovės, dirbančios sertifikuojant žemės ūkio produktus, įskaitant palmių aliejų, valdybos narė.

Bėda tame, kad besivystančioms šalims, kertami atogražų miškai nerūpi. Negelbėja net kompensaciniai mechanizmai, kurie turėtų stabdyti miškų kirtimą. Thorkilas Casse’as, Roskildės universiteto Socialinių mokslų ir verslo katedros docentas, mano, kad vartotojų boikotas galėtų būti būdas sukurti spaudimą, kuris paskatintų keisti dabar nusistovėjusį, netinkamą požiūrį.

Europos Sąjunga importuoja milijonus tonų palmių aliejaus, daugiausia biodyzelino gamybai. Išgautas palmių aliejus naudojamas ir dantų pastos gamybai, šampūnuose, leduose, šokolade ir t.t. Tokiu būdų, prisidengiant ekologišku požiūriu yra prisidedama prie miškų kirtimo ir klimato kaitos, palaikomas aliejinių palmių plantacijų įrengimas. Tačiau dar visai nesenai naudingu laikytas palmių aliejus šiandien jau turi kitą požiūrį ir Briuselyje jau priimtas sprendimas, kad Europos Sąjungoje palmių aliejaus turi nelikti biodegaluose iki 2030 metų.

Tačiau ar įmanoma išgauti palmių aliejų tvariai? Manyta, kad tam padėti gali sertifikavimo sistema. Norint sertifikuoti aliejinių palmių plantaciją, reikia atitikti tam tikrus kriterijus: negalima palmių plantaciją įkurti iškertant mišką, reikia gerbti vietos gyventojus ir reikia užtikrinti biologinę įvairovė plantacijoje. Tačiau ši sistema negelbėja. Atlikti tyrimai nerodo jokių žymių skirtumų tarp sertifikuotų plantacijų ir ne. Ne visos valstybės taiko šią sistemą. Visiškas palmių aliejaus atsisakymas ES taip pat nebūtų išeitis. Tiesiog, didesni jo kiekiai būtų parduodami kitiems regionams. Kol kas numanoma išeitis – tobulinti sertifikavimo sistemą, panagrinėti galimybes šį aliejų pakeisti rapsų aliejumi bei toliau ieškoti kitų sprendimo būdų.

Autorė: Lina Valintėlė

Šaltiniai:

  1. Oil palm estate development and its impact on forests and local communities in West Papua: A case study on the Prafi Plain. https://www.cifor.org/knowledge/publication/5068/
  2. Forskere: Palmeolie er en kæmpe trussel mod regnskoven og klimaet. https://videnskab.dk/naturvidenskab/kan-boykot-af-palmeolie-redde-regnskoven
  3. Milliarder til regnskovsprojekt har intet ændret efter ni år. https://videnskab.dk/kultur-samfund/milliarder-til-regnskovsprojekt-har-intet-aendret-efter-ni-aar
  4. „Saldainiai“ automobilių bakuose. https://lsveikata.lt/aktualijos/saldainiai-automobiliu-bakuose-11144