Austrija – antroji šalis ES be palmių aliejaus degaluose

(Rainforest rescue nuotrauka)

Austrija šių metų pradžioje priėmė nurodymą (teisės aktas čia), kad nuo 2021 m. Liepos 1 dienos biodegalai pagaminti iš aukštą žemės keitimo riziką turinčių žaliavų nebebus laikomi biodegalais.

Pirmoji tą padarė Prancūzija. Deja, per pastaruosius 10 metų ES palmių aliejaus ir PFAD naudojimas biodegalams padidėjo daugiau nei 3 kartus!

Primename, kad palmių aliejaus ir jo šalutinių produktų naudojimas (pvz. palmių riebalų rūgščių distiliatas, ang. – PFAD) turi milžinišką neigiamą poveikį pasaulio klimatui, Indonezijos ir Malaizijos biologinei įvairovei ir vietos gyventojams:

  • Dauguma Indonezijos palmių aliejaus plantacijų yra Sumatros ir Borneo salose, kur dėl miškų naikinimo visos trys orangutanų rūšys buvo įrašytos į raudonąją knygą. Per pastaruosius 40 metų, buvo išnaikinta mažiausiai 30 % Borneo tropinių miškų, tarp jų ir pelkynai, kurie savyje laikė dvigubai daugiau organinės anglies nei patys miškai. Vien per pastaruosius 16 metų Borneo neteko apie 150 000 orangutanų.
  • Skaičiuojama, kad dėl ūkinė veikla prisidėjo prie 78 % visų Pietryčių Azijos miškų kirtimų, įvykdytų 2001 – 2015 m. Palmių aliejaus ir medienos pramonės yra daugiausiai prie to prisidedančios. Indonezijoje dėl palmių aliejaus buvo iškirsta maždaug 2.3 mln. hektarų miškų 1995 – 2015 m.
  • 2018 m. Tarptautinė sąjunga už gamtos išsaugojimą (International union for conservation of nature – IUCN) paskelbė, kad didėjančios palmių aliejaus plantacijos veikė 193 rūšis esančias IUCN raudonojoje knygoje. Tuo pačiu, buvo įvertinta, kad “palmių aliejus plėtra gali paveikti 54 % visų nykstančių gyvūnų ir 64 % nykstančių paukščių visame pasaulyje”.
  • Miškų kirtimas ženkliai prisideda prie klimato kaitos ir turi dvigubą poveikį. Kertant miškus yra sukuriami dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tuo pačiu iškirsti miškai nebegali sugerti anglies dvideginio, kuris yra atmosferoje. Greenpeace analizė atskleidžia, kad 2015-2018 m. tarp 1.1 ir 2 mln. hektarų Indonezijos durpynų ir šlapynių buvo sudegintos, išleisdamos į atmosferą maždaug 1.87 gigatonas CO2 – dvigubą kiekį Kanados kasmetinių išmetimų.
  • Remiantis tyrimais, apie 900 000 tūkstančių žmonių Indonezijoje 2019 m. kentė kvėpavimo takų infekcijas, sukeltas gaisrų dūmų, ir net beveik 10 mln. vaikų yra rizikoje patirti ilgalaikę fizinę ir protinę žalą dėl oro taršos. Tai ypatingai veikia čiabuvius gyventojus, kuriems miškas yra jų pragyvenimo šaltinis. Korporacijų godumas ir palmių aliejus yra didžiausias pavojus jų kultūrai ir gyvenimo būdui.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijas jau nuo 2022 m. palmių aliejų ir PFAD nustoti laikyti atsinaujinančia žaliava biodegalams Alternatyviųjų degalų įstatyme.