Niekas neskamba taip gerai kaip visiškai popierinis kavos puodelis ar popierinės maisto išsinešimo dėžutės. Piliečiui, kuriam rūpi vienkartinio plastiko įtaka aplinkai, širdis tiesiog sušyla, pamačius vietoje tradicinės plastikinės pakuotės popierinę, kuri (pramoniniame) komposte suirs ir taps dirvožemiu. Vis daugiau kavinių ir restoranų renkasi tokią ‘aplinkai draugiškesnę’ alternatyvą, tiekdami maistą išsinešimui. Skamba per gerai, kad būtų tiesa. Kaip fiziškai popierius ar kartonas gali išlaikyti skysčius ir riebų maistą. Juk popierius tiesiog tirpsta vandenyje. Verta įdėmiau įvertinti popierinę pakuotę, kuri galbūt nėra tokia nekalta kaip atrodo. Kiek iš tikrųjų popierinė pakuotė yra sveikesnė gamtai ir žmogui už plastikinę?
Dauguma popierinių maisto pakuočių yra padengtos cheminėmis medžiagomis, kurios apsaugo popierių nuo sudrėkimo nuo skysčių ar riebalų. Šios medžiagos vadinamos “Perfluoroalkyl and Polyfluoroalkyl Substances” arba PFAS. PFAS apjungia apie 4500 skirtingų sintetinių junginių, kurie vadinami “amžinaisiais junginiais”, nes jie išlieka aplinkoje AMŽINAI. Cheminiai ryšiai, jungiantys PFAS, natūraliai neegzistuoja gamtoje, todėl šios medžiagos nėra prisitaikiusios suirti ir grįžti į (ne)organinių medžiagų ciklą.
Šiais metais “CHEM Trust” publikavo tyrimą, atliktą Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose, siekiantį išsiaiškinti, kur slepiasi PFAS ir kokia jų įtaka. Iš greito maisto restoranų, kavinių ir maisto prekių parduotuvių buvo surinktos 42 popierinės (ar augalinės kilmės pakuotės), iš kurių 32 buvo dengtos PFAS medžiagomis. Daugiausia PFAS buvo rasta pakuočių, kurios reklamuojamos kaip ‘suyrančios’ (biodegradable) ar ‘kompostuojamos’ (compostable), sudėtyje. Tačiau PFAS nesuyra gamtoje, todėl šios reklamos yra neteisingos ir klaidinančios vartotojus.
Kodėl turėtume sunerimti dėl PFAS? Vien faktas, jog šios medžiagos gamtoje išliks amžinai ir niekada nesuirs kelia susirūpinimą. PFAS migruoja iš popierinės pakuotės į maistą ar skystį, taip tiesiogiai pasiekiančios žmogaus organizmą. Yra įrodyta, jog didelis kiekis PFAS sukelia vėžį, ardo imuninę, reprodukcinę ir hormoninę sistemas. Net po pramoninio kompostavimo, kada popierinės pakuotės grįžta į dirvožemį, PFAS išgyvena (nes negali suirti) ir gali patekti į geriamojo vandens šaltinius. Todėl net žmonių, kurie nenaudoja popierinių pakuočių, sveikatai gali kilti didelis pavojus. Jei žmonės gali įsitaisyti vandens filtrus, laukiniai žvėrys negali ir yra vėl priversti kęsti žmonių neapdairumo pasekmes.
Europos Sąjunga turi per mažai saugumo reguliavimų, susijusių su maistą liečiančiomis medžiagomis. “CHEM Trust” organizacija jau ilgai siekia palenkti ES į teigiamą pusę. 2020 m. Penkios ES šalys pasiryžo palaipsniui atsisakyti PFAS naudojimo ne esminiuose produktuose, o liepos mėnesį Danija visoje šalyje uždraudė popierinį maisto įpakavimą su PFAS. Tačiau ES planuose vis dar trūksta ambicijos ir pagreičio.
Svarbu kuo greičiau uždrausti absoliučiai VISUS popierinius ir kartoninius maisto įpakavimus, kuriuose yra bent ženklas PFAS junginių. Popierinė pakuotė visąlaik atrodė kaip geresnė alternatyva plastikui, tačiau ar tai nebus šokimas nuo vilko ant meškos? Už tai turi atsakyti ne naivūs vartotojai, kuriems, deja, dažniausiai netenka susidurti su informacija apie PFAS, o kompanijos ir valdžios institucijos, kurie turi galią spręsti, kokie chemikalai keliauja į mūsų kūnus.
Nors popierinė pakuotė traukia akį, primename, jog pats aplinkai ir vartotojui draugiškiausias sprendimas yra naudoti savo turimus plastikinius, metalinius ar stiklinius indus ir indelius. Juk taip nesunku įsimesti į kuprinę tokį ir išvengti skaudžių vienkartinių ir plastiko, ir popieriaus pakuočių pasekmių.
Šaltiniai: https://www.env-health.org/wp-content/uploads/2021/05/FINAL_pfas_fcm_study_web.pdf https://chemtrust.org/pfas_eu_packaging/ https://www.eea.europa.eu/publications/emerging-chemical-risks-in-europe https://www.pfasfacts.com/
Autorė Meda Bagdonaitė.