Kiek kompostas sekvestruoja CO2?

Jau žinome, kad kompostas yra pigesnė ir tuo pačiu naudingesnė augalams naudingesnė trąša nei mineralinės. Tačiau koks komposto poveikis klimatui?

  1. Komposto naudojimas leidžia sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Pastarųjų poveikis klimatui svyruoja maždaug ties 1400 kg CO2 ekvivalento 1 tonai mineralinių trąšų. Norint pakeisti 1 toną mineralinių trąšų, reikia maždaug 10-15 tonų komposto (priklausomai nuo to iš ko pagaminta).
10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje 2020 -  Žiedinė ekonomika
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai gaminant mineralines trąšas

2. Komposto gamyba turi neigiamą poveikį klimatui. Skaičiuojama, kad maisto / virtuvės ir žaliųjų atliekų surinkimas bei kompostavimas sukuria maždaug 172 kg CO2 ekvivalento pagamintai tonai komposto.

LR Įmonės | BIASTRA PLIUS, UAB
Komposto gamyba

3. Pats kompostas, naudojamas dirvoje sugeba sekvestruoti CO2 iš atmosferos. Tą jis padaro suaktyvindamas mikroorganizmus dirvoje, praturtindamas maistinėmis medžiagomis, padidindamas dirvos purėtumą, pagerindamas drėgmės išlaikymo galimybes bei sustiprindamas bendrą dirvos sveikatą ir atsparumą ligoms. Tai priklauso nuo jau esančios dirvos kokybės ir kas su ja daroma toliau. Ilgamečiai skaičiavimai rodo, kad kompostas gali sekvestruoti tarp 25 ir 40 % anglies nuo savo bendros organinės anglies kiekio. Tad, jeigu komposte, pvz. Alytaus RATC, gaminamame iš žaliųjų atliekų, yra apie 25 % organinės anglies, perskaičiuojant per sausą masę, gauname apie 150 kg organinės anglies 1 tonoje komposto. Tai viena tona komposto gali sekvestruoti maždaug tarp 140 kg ir 220 kg CO2 iš atmosferos. Tad panaudoję 1 toną iš žaliųjų atliekų gauto komposto, galime sutaupyti maždaug taro 60 ir 140 kg CO2.

CO2 kaina apyvartinių taršos leidimų biržoje

Šiuo metu (2021-05-27) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje vienos tonos CO2 kaina siekia 52.83 Eur. Tai viena tona žaliųjų atliekų komposto galėtų būti įvertinta tarp 3 ir 7.5 Eur. Kompostas iš maisto / virtuvės atliekų, dėl savo didesnio organinės anglies kiekio, būtų vertas dar daugiau.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bendradarbiauti ir finansiškai skatinti ūkininkus pakeisti mineralines trąšas kompostu, nes jis ne tik pagerina dirvos būklę, bet ir realiai prisideda prie kovos su klimato kaita.