Šių metų pradžioje daugybė Kanados gyventojų ėmė pastebėti, kad jų sviestas kambario temperatūroje išlieka kietas ilgiau. Apie tai socialiniuose tinkluose pasidalinusi Van Rosendaal sulaukė daugybės panašių atsiliepimų, kad kažkas su jų sviestu nėra gerai. Pagrindinis įtariamasis – palmių aliejaus naudojimas karvių pašaruose.
Iš pradžių Kanados pieno pramonė neigė, kad ūkininkai naudoja palmių aliejų ir jo produktus, tačiau po visuomenės spaudimo tą pripažino. Pramonės grupė ‘Dairy Farmers of Kanada’ net kreipėsi į ūkininkus prašydama nebenaudoti palmių produktų. Be to, ne tik įprasti sviesto naudotojai tą pastebėjo, buvo gauta nemažai skundų ir iš kavinių dėl “neputojančio pieno”.
Ar palmių aliejaus riebalų buvimas svieste turi neigiamą poveikį sveikatai? Tyrimai rodo, kad palmitino rūgštis (palmių aliejaus riebalai) gali reikšmingai padidinti “blogojo” cholesterolio lygį. Remiantis Pasauline sveikatos organizacija (WHO), palmitino rūgštis padidina cholesterolio kiekį labiau nei kiti sotieji riebalai, pvz. tokie kaip stearino rūgštis, ir yra pakankamai įrodymų, kad palmitino rūgšties naudojimas gali padidinti širdies ligų riziką.
Tuo pačiu, palmių aliejaus ir jo šalutinių produktų naudojimas (pvz. palmių riebalų rūgščių distiliatas, ang. – PFAD) turi milžinišką neigiamą poveikį pasaulio klimatui, Indonezijos ir Malaizijos biologinei įvairovei ir vietos gyventojams:
- Dauguma Indonezijos palmių aliejaus plantacijų yra Sumatros ir Borneo salose, kur dėl miškų naikinimo visos trys orangutanų rūšys buvo įrašytos į raudonąją knygą. Per pastaruosius 40 metų, buvo išnaikinta mažiausiai 30 % Borneo tropinių miškų, tarp jų ir pelkynai, kurie savyje laikė dvigubai daugiau organinės anglies nei patys miškai. Vien per pastaruosius 16 metų Borneo neteko apie 150 000 orangutanų.
- Skaičiuojama, kad dėl ūkinė veikla prisidėjo prie 78 % visų Pietryčių Azijos miškų kirtimų, įvykdytų 2001 – 2015 m. Palmių aliejaus ir medienos pramonės yra daugiausiai prie to prisidedančios. Indonezijoje dėl palmių aliejaus buvo iškirsta maždaug 2.3 mln. hektarų miškų 1995 – 2015 m.
- 2018 m. Tarptautinė sąjunga už gamtos išsaugojimą (International union for conservation of nature – IUCN) paskelbė, kad didėjančios palmių aliejaus plantacijos veikė 193 rūšis esančias IUCN raudonojoje knygoje. Tuo pačiu, buvo įvertinta, kad “palmių aliejus plėtra gali paveikti 54 % visų nykstančių gyvūnų ir 64 % nykstančių paukščių visame pasaulyje”.
- Miškų kirtimas ženkliai prisideda prie klimato kaitos ir turi dvigubą poveikį. Kertant miškus yra sukuriami dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tuo pačiu iškirsti miškai nebegali sugerti anglies dvideginio, kuris yra atmosferoje. Greenpeace analizė atskleidžia, kad 2015-2018 m. tarp 1.1 ir 2 mln. hektarų Indonezijos durpynų ir šlapynių buvo sudegintos, išleisdamos į atmosferą maždaug 1.87 gigatonas CO2 – dvigubą kiekį Kanados kasmetinių išmetimų.
- Remiantis tyrimais, apie 900 000 tūkstančių žmonių Indonezijoje 2019 m. kentė kvėpavimo takų infekcijas, sukeltas gaisrų dūmų, ir net beveik 10 mln. vaikų yra rizikoje patirti ilgalaikę fizinę ir protinę žalą dėl oro taršos. Tai ypatingai veikia čiabuvius gyventojus, kuriems miškas yra jų pragyvenimo šaltinis. Korporacijų godumas ir palmių aliejus yra didžiausias pavojus jų kultūrai ir gyvenimo būdui.
Galimas sprendimas? Atsisakyti palmių aliejaus ir jo šalutinių produktų tokių kaip palmių riebalų rūgščių naudojimas maisto produktuose ir degaluose. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijas tai įtvirtinti Alternatyviųjų degalų įstatyme.