Liepos pabaigoje prasiautųsi audra parodė, kad Energijos skirstymo operatorius nepajėgus susitvarkyti su bent kiek stipresnės audros padariniais skirstomo elektros tinklo infrastruktūrai ir pastaruoju metu pradėjo kelti klausimą dėl platesnių proskynų.
Proskynas Lietuvoje reglamentuoja Energetikos ministro įsakymas “Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo” (čia). Tai reiškia, kad susidaro reikšmingi iškirstų proskynų plotai į kiekvieną pusę (priklausomai nuo įtampos lygio ir vietos tarp kitų žaliųjų erdvių (svyruoja nuo 0,4 m. iki 6 m.), pvz., miško dalių. Dažniausiai tokiose teritorijose yra nuolatos pjaunami bet kokia aukštesnė vegetacija (krūmai ar medžiai), net neatsižvelgiant į tai, kad jie yra žemaūgiai ir nekelia jokio pavojaus.
ESO siūlo net išplėsti proskynų plotus (čia) šalia 6 – 10 kV elektros energijos skirstymo tinklų nuo nuo dabartinių 3 m. iki 10 m. miškuose ir laukuose. Papildomai turėtų būti iškirsta net apie 12 tūkstančių hektarų miško.
Ar yra alternatyvos?
Taip, tiek šalia perdavimo tiek šalia skirstomo elektros energijos tinklo gali būti ne tik proskynos, bet ir žalieji koridoriai! Tai reiškia, kad tai nebūtų tik plynos žolių pievos šalia elektros tinklų, o visokiausi vietovei būdingi ir biologinei įvairovei naudingi augalai, kurie nekeltų pavojaus tinklams. Tai padėtų mažinti tinklų sukeliamą buveinių fragmentaciją, prisidėtų prie stipresnės biologinės įvairovės ir CO2 sekvestravimo.
Belgijos skirstomojo tinklo operatorius Elia jau virš dešimt metų vysto žaliuosius koridorius šalia aukštos įtampos perdavimo tinklų (plačiau čia). Iki šiol Elia Belgijoje (daugiausia Valonijoje) 800 hektarų miško plotų pavertė žaliaisiais koridoriais. Siekiama, kad iki 2030 m. jų plotas pasiektų 1 150 hektarų. Panašios iniciatyvos yra vystomos Prancūzijoje ir Ispanijoje.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją taip atnaujinti įsakymą “Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo”, kad jame būtų sudarytos sąlygos ir prievolė išnaudoti proskynas, kad jos reikšmingai prisidėtų prie biologinės įvairovės gerovės ir kovos su klimato kaita.