Rugsėjo 23 d. Europos Komisija pristatė savo ilgai lauktą pasiūlymą dėl bendro kroviklio elektronikos prietaisams. Pasiūlymas grindžiamas radijo įrenginių direktyva ir juo siekiama, kad būtų USB-C jungtis būtų privalomai naudojama įvairiuose elektronikos įrenginiuose. Dėl suderintos krovimo technologijos, krovikliai tampa nepriklausomi nuo savo įrenginių ir gali būti parduodami atskirai, tuo pačiu su visa reikiama informacija vartotojams. Be to, papildomai siūloma šiamet peržiūrėti Ekodizaino reglamentą dėl išorinių maitinimo šaltinių (EPS), kuriais siekiama spręsti pačių įkroviklių tarpusavio sąveikos klausimą.
Bendra įkroviklio iniciatyva siekiama užpildyti reguliavimo spragą, atsiradusią po savanoriško tarpusavio supratimo memorandumo tarp gamintojų, kurio galiojimo terminas pasibaigė dar 2014 m. Memorandumas buvo nesėkminga Europos Komisijos iniciatyva, kuomet nepavyko rasti bendro pakrovimo sprendimo ir išspresti perteklinių kroviklių ir kabelių klausimo.
Skaičiuojama, kad Europą kasmet pasiekia maždaug pusė milijardo nešiojamų prietaisų kroviklių. Tad ši iniciatyva sumažinti išvengiamas elektros ir elektronikos prietaisų atliekas yra ne tik būtina, bet ir gerokai pavėluota.
Vien išmaniųjų telefonų įkrovikliai kasmet ES sudaro nuo 11 iki 13 tūkstančių tonų elektroninių atliekų. Apskaičiuojant pagal gyvavimo būvio ciklą turėtume apie 600 – 900 tūkstančių tonų CO2 ekvivalento. Pridedant kitų elektronikos prietaisų, pvz., nešiojamųjų kompiuterių, įkroviklius, bendras šių elektronikos atliekų skaičius trigubėja ir viršija 35000 tonų arba tiek kiek sveria beveik 50 000 automobilių ir sukuria daugiau nei 2250 tūkstančių CO2 ekvivalento išmetimus.
Didelės dalies su elektronikos prietaisų kroviklio siejamo neigiamo poveikio galima išvengti. ECOS skaičiavimai rodo, kad gerai apgalvota ir pilnai įgyvendinta vieningo kroviklio iniciatyva (apimanti elektronikos prietaisus, kroviklius ir laidus) turi potencialą kasmet sumažinti 29 000 tonų elektronikos atliekų t.y. tiek kiek sveria 70 tarptautinių kosmoso stočių. Taip pat virš 1 800 000 tonų sumažėtų siejami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai.
Daug šių paskaičiuotų sutaupymų lieka teoriškais. Nors jie suteikia tvirtą pagrindą reguliacinės aplinkos diskusijoms, pasiūlymai radijo įrenginių direktyvai yra nepakankami išnaudoti visą galimą potencialą. Tolesni žingsniai, kurie yra būtini siekiant įgalinti tolesnius transformuojančius pokyčius:
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia susisiekimo ir aplinkos ministerijas bendradarbiauti ties radijo įrenginių direktyvos tobulinimu išsakant aplinkai neabejingą Lietuvos poziciją.