Viršpelnio „windfall“ mokestis yra papildoma valstybės taikoma rinkliava įmonėms. Ji dažniausiai taikoma įmonėms, kurios gavo didelius pelnus dėl išorinių priežasčių, pavyzdžiui, rinkos svyravimų, kitais žodžiais viršpelnis. Praeitais, o ypatingai šiais, metais energetikos įmonės pradėjo gauti daug daugiau pinigų už jų naftą, dujas ar parduodamą elektrą nei prieš kelis metus. Didžiausios to priežastys padidėjusi paklausa po COVID suvaržymų atšaukimo ir rusijos vykdomas energetinis karas.
Viršpelnio mokestis gali būti taikomas keliais skirtingais būdais:
· bendrai didesnis pelno mokestis kažkokiam konkrečiam sektoriui;
· didesnis pelno mokestis nuo kažkokios % ribos
· didesnis pelno mokestis lyginant su kažkuriais referenciniais metais;
· pajamų mokestis nuo kažkokios ribos;
· kitos mokestinės formos.
Europos Sąjungoje viršpelnio mokesčiai yra taikomi jau ne vienoje valstybėje: Ispanijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje, Rumunijoje. Ir dar planuojami dešimtyje kitų ES valstybių.
Keletas pavyzdžių:
Graikijoje
Vyriausybė apmokestina 90 % elektros gamintojų pelnus didensius nei praėjusiame periode nuo 2021 spalio 1 iki 2022 birželio 30. Periodui nuo 2022 rugpjūčio 1 iki 2023 liepos 31 planuojamas taikyti 60 % viršpelnio mokestis. Surinktos lėšos bus skirtos dalinai padengti vartotojams ir įmonėms išmokamų kompensacijų.
Vokietijoje
Vyriausybė planuoja apmokestinti 90 % pajamas nuo tam tikros ribos priklausomai elektros gamybai naudojamos nuo kuro rūšies ar gamybos tipo. Lignitą elektros gamybai naudojančios įmonėms pritaikoma riba 82 Eur/MWh, naftos produktus – 280 Eur/MWh, atsinaujinančios elektros iš vėjo ir saulės gamintojams bei atominėms jėgainės – 130 Eur/MWh. Pastaroji riba yra gerokai mažesnė nei ES pasiūlyta 180 Eur/MWh. Mokestis bus taikomas 10 mėnesių (nuo 2022 rugsėjo iki 2023 birželio) su galimybe pratęsti iki 2024 metų pabaigos. Surinktos lėšos bus skirtos padengti vyriausybės planuojamam 54 milijardų paramos paketui skirtam kompensuoti gyventojams ir įmonėms elektros bei dujų kainas.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia Lietuvos vyriausybę ir Seimą pritaikyti viršpelnio mokestį Lietuvoje, kuris būtų panaudotas bent dalinai sumažinti biudžeto skolą, susidarysiančių dėl planuojamo