2024 m. gruodžio 5 d. paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pristatė Vyriausybės programos projektą (čia):
Punktai, kurie yra palankūs aplinkosaugai bei atsinaujinančios energetikos ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai (VšĮ “Žiedinė ekonomika” kompetencijų srityje):
III SKYRIUS
AUGINSIME LIETUVOS EKONOMIKĄ IR STIPRINSIME VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMĄ
I SKIRSNIS
AUGINSIME LIETUVOS EKONOMIKĄ
63. Toliau stiprindami biotechnologijų kompetencijų bazę, įgyvendinsime ambicingą ir su žaliuoju kursu suderintą bioekonomikos strategiją, skatindami vertės grandines be likutinių atliekų ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą iš žaliavų.
64. Sieksime, kad Lietuva taptų žaliąją transformaciją įgalinančių technologijų kūrėja ir eksportuotoja.
73. Padėsime verslui persiorientuoti į klimatui neutralią ekonomiką. Remsime žiedinės ekonomikos ir tvarumo technologijas, skaitmeninimo sprendimus, antrinių žaliavų panaudojimą prekyboje, užtikrindami, kad Lietuvos žiediškumo rodiklis pasiektų ES vidurkį.
IV SKYRIUS
PAŽABOSIME KAINŲ POVEIKĮ ŽMONIŲ GYVENIMUI DIDINDAMI JŲ PAJAMAS
I SKIRSNIS
MAŽINSIME ATSKIRTĮ IR KURSIME ORIAS DARBO SĄLYGAS
142. Mažinsime maisto švaistymą ir didinsime maisto produktų prieinamumą nepasiturintiems gyventojams, keisdami paskutinės dienos galiojimo maisto pardavimo tvarką. Indeksuosime PVM įstatyme nustatytą labdarai perduodamų prekių vertę. Keisime PVM įstatymo nuostatas, kad neliktų paskatų neperduoti maisto labdarai.
178. Skatinsime atsakingas valstybės institucijas glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis vartotojų teisių gynimo organizacijomis.
183. Palaikysime ES ekologiškumo teiginių direktyvą.
VIII SKYRIUS
PUOSELĖSIME ATVIRĄ, DEMOKRATINĖS LIETUVOS KULTŪRĄ IR PILIETINĘ TAPATYBĘ
458. Žmogaus teisių gynimas ir jų įgyvendinimas taps efektyvesnis. Skatinsime žmogaus teises ginančių institucijų, ombudsmenų, taip pat nevyriausybinių organizacijų, piliečių, mokslininkų ir žurnalistų, dirbančių žmogaus teisių apsaugos srityje, veiklą.
X SKYRIUS
GERINSIME KELIŲ BŪKLĘ VISOJE LIETUVOJE
543. Įdiegsime naują ir tvarų kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį. Kuriant naują finansavimo modelį užtikrinsime, kad pradėtų veikti moderni atstuminė kelių rinkliavos sistema („e-tollingas“), nustatysime tinkamą ir kitų šalių praktiką atitinkantį rinkliavos dydį.
572. Užtikrinsime regionuose gyvenančių žmonių bazinius susisiekimo poreikius, praktiškai įgalinsime pažeidžiamus ir vienišus žmones, neturinčius automobilio, pasiekti jiems būtinas paslaugas.
573. Plėsime viešojo transporto sistemą, sudarydami ir įteisindami svarbių tarpmiestinių regioninių maršrutų sąrašą. Užtikrinsime platų tarpmiestinio susisiekimo tinklą, valstybei kompensuojant tuos maršrutus, kurie yra nuostolingi.
574. Plėsime lengvatų sistemą, leidžiančią viešuoju transportu naudotis pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
575. Skatinsime viešojo transporto priemonių atnaujinimą pereinant prie vietinės atsinaujinančios energijos vartojimo.
XI SKYRIUS
INVESTUOSIME Į TVARIĄ ENERGETIKĄ
585. Plėtosime atsinaujinančių išteklių energetiką. Ilgainiui energetikos sektoriuje turi būti iki technologinio minimumo, reikalingo elektros tinklo stabilumui ir patikimumui išlaikyti, sumažintas iškastinio kuro naudojimas.
586. Absoliuti pirmenybė bus teikiama žaliajai energijai iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų atsinaujinančių šaltinių.
587. Būtina toliau sparčiai plėtoti saulės ir vėjo elektrines, modernizuoti ir plėtoti elektros tinklus, spartinti elektros akumuliavimo pajėgumų plėtrą tam, kad kuo rečiau būtume priversti naudoti brangią dujinės generacijos elektrą.
588. Sieksime, kad jau 2028 metais Lietuvoje iš atsinaujinančių šaltinių elektros per metus būtų pagaminama daugiau, nei Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas.
589. Skatinsime energijos iš atsinaujinančių išteklių decentralizuotos gamybos energetiką, vystomą fizinių asmenų, mažų ir vidutinių įmonių, smulkiųjų bei vidutinių ūkininkų, atsinaujinančios energetikos bendrijų.
590. Aktyviai skatinsime savivaldybes vystyti atsinaujinančių elektros energijos išteklių hibridinius (saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo sistemų) parkus ir kartu su gyventojais steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas.
591. Toliau skatinsime gaminančius vartotojus įsirengti/įsigyti saulės elektrines, taip pat įsirengti elektros akumuliavimo baterijas ir elektromobilių įkrovimo stoteles.
592. Nuo elektros energijos dvipusės apskaitos būdo prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo ar kitokios apskaitos sistemos būtų pereinama tik po įvairiapusio socioekonominio įvertinimo; fiziniams asmenims bet kokius pokyčius atliksime laipsniškai, kad fiziniai asmenys galėtų tam tinkamai pasirengti ir tai nedarytų neigiamos įtakos saulės elektrinių plėtrai, o jau įrengtos saulės elektrinės visiškai atsipirktų iki naujų apskaitos sistemų įvedimo.
593. Nedelsdami perkelsime ES elektros rinkos reformos paketo nuostatas, formuodami tokią reguliacinę aplinką, kuri leistų vystytojams investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą patiriant mažiausią galimą verslo riziką, kartu užtikrindami elektros vartotojų apsaugą nuo elektros kainų padidėjimo.
595. Remsime vėjo energetikos plėtrą jūroje tuo atveju, jei tai nedidins elektros energijos kainos pramonei ir vartotojams arba ją didins ne daugiau nei ją didins kitų atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimas, o jos plėtra nedarys neigiamos įtakos vėjo energetikos projektams sausumoje, kurie gali būti įgyvendinti anksčiau ir su mažesne įtaka elektros energijos kainoms pramonei ir vartotojams nei vėjo energetikos projektai jūroje.
596. Pradėsim diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono rengimo investuotojams į modernias ir manevringas, greitai galią užtikrinančias elektrines, galinčias užtikrinti elektros pasiūlą rinkoje tais kartais pasitaikančiais laikotarpiais, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
597. Didinsime elektros tinklo tvarumą ir lankstumą, kad elektros sistema funkcionuotų tinkamai ir tvariai, reikalingas patikimas elektros perdavimo ir skirstymo tinklas, todėl spartinsime elektros linijų tiesimą bei atnaujinimą ir elektros linijų kabeliavimą bei išmanųjį elektros tinklą ir įgyvendinsime kitus inovatyvius sprendimus, didinančius elektros energijos tinklo atsparumą ir gebėjimą integruoti kuo daugiau decentralizuotos atsinaujinančios energetikos.
598. Įpareigosime AB „Litgrid“ nutiesti naujas aukštos įtampos elektros linijas, kad būtų galima prijungti naujus vėjo ir hibridinius (vėjo/saulės) elektrinių parkus paspartintos atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros zonose, o taip pat plėtojant valstybinės svarbos projektus.
599. Spartinsime įgyvendinimą ir užtikrinsime, kad būtų nutiesta Harmony Link sausumos elektros linija į Lenkiją šalia RailBaltic trasos. Inicijuosime jūrinio elektros kabelio nutiesimą į Vokietiją.Plėtosime elektros akumuliavimo pajėgumus Kruonio HAE.
600. Spartinsime naujausių elektros energijos kaupimo technologijų (baterijų) diegimą ir skirstymo tinklų plėtrą, leidžiančią prijungti daugiau smulkių saulės ir vėjo elektrinių, o taip pat įrengti daugiau viešųjų elektromobilių krovimo stotelių, tame tarpe prie daugiabučių namų.
601. Įdiegsime tokią elektros skirstymo paslaugų kainodarą, kuri skatintų investicijas į kaupimo baterijas, elektromobilių išmanųjį krovimą žemiausių kainų laikotarpiu, „power to heat“ technologijas, panaudojant elektros perteklių šilumos gamybai, sudarysime verslui ir aktyviems buitiniams elektros vartotojams galimybes užsidirbti iš lankstaus elektros vartojimo.
602. Laisvoje elektros rinkoje esantiems vartotojams užtikrinsime galimybes greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ar sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu. Smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams leisime naudotis visuomeniniu tiekimu.
603. Skatinsime elektros skirstymo tinklo operatoriaus bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, organizuojant konkursus investuotojams į elektros kaupimo įrangą, mainais už galimybę pasinaudoti infrastruktūra gaunant elektros gamybos ar vartojimo „pikų nupjovimo“ paslaugą, leidžiančią prie skirstomojo tinklo prijungti daugiau vartotojų ir gamintojų, nekeičiant pastočių.
606. Nukreipsime daugiau valstybės resursų, finansinės paramos, rezervinės galios ESO tinkluose tam, kad savivaldybės turėtų galimybė vystyti kuo daugiau atsinaujinančių išteklių plėtros projektų.
607. Skatinsime biologinių atliekų naudingą panaudojimą – biodujų ir biometano – gamybos bei vartojimo Lietuvos transporto ir pramonės sektoriuose tolesnę plėtrą, suteikdami žemdirbiams ir kaimo bendruomenėms galimybę gauti papildomų pajamų.
608. Susidarantį saulės ir vėjo elektros generacijos perteklių ilgainiui naudosime žaliojo vandenilio gamybai tam, kad patenkintume chemijos pramonės ir sintetinių degalų gamybos poreikius.
609. Sudarysime sąlygas verslui vystyti tiek viešojo, tiek privataus (individualaus), tiek ir vandens transporto priemonėms būtinų elektros įkrovimo ir biometano (perspektyvoje ir žaliojo vandenilio) užpildymo stotelių tinklą.
610. Skatinsime biogeninio CO2 panaudojimą sintetinio metano ir sintetinių degalų gamybai.
611. Atnaujinsime ir modernizuosime centrinio šildymo sistemas: skatinsime modernių biokuro katilų ir šilumos siurblių bei šilumos kaupyklų įrengimą, atliekinės šilumos panaudojimą ir inovacijas, pavyzdžiui, geotermiją, dalyvavimą elektros balansavimo rinkoje – tai leistų mažinti šilumos kainas vartotojams.
612. Skirsime valstybės dotacijas nedidelių savivaldybių katilinių atnaujinimui, taip pat remsime šilumos siurblių įrengimą individualių namų valdose ir daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centrinio šildymo sistemų, ypač tais atvejais, kai šilumos siurbliai pakeičia iškastinio kuro vartojimą.
613. Skatinsime dalinę (mažąją) daugiabučių namų renovaciją, modernizuojant šilumos mazgus, subalansuojant šilumos sistemas (stovus), įrengiant individualų šilumos reguliavimą ant kiekvieno radiatoriaus ir suvartotos šilumos apskaitą kiekviename bute. Įgyvendinsime daugiabučių namų renovacijos proveržio strategiją, remsime atsinaujinančios energijos išteklių diegimą daugiabučių namų renovacijos programose.
614. Nustatysime racionalius ir įgyvendinamus reikalavimus daugiabučių renovacijai ir suintensyvinsime valstybės finansinę paramą.
615. Tęsime ir skatinsime savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo plėtrą užtikrinant nuoseklų valstybės paramos mechanizmą.
617. Optimizuosime Energetikos ministerijos teikiamos finansinės paramos priemonių administravimą – spartinsime ir supaprastinsime finansinės paramos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energetiniam efektyvumui didinti teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims sąlygas.
618. Įkursime Vartotojų informavimo ir pagalbos centrą – bendradarbiaujant su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir vartotojų teisių gynimo asociacijomis.
XII SKYRIUS
TAUSOSIME APLINKĄ, KURSIME GYVYBINGĄ KAIMĄ, KONKURENCINGĄ IR TVARŲ ŽEMĖS ŪKĮ
I SKIRSNIS
TAUSOSIME APLINKĄ
619. Nors Europos klimato teisės akte nustatytas terminas yra 2050 metai, Lietuva siekia paspartinti šį procesą ir terminą pasiekti anksčiau. Klimato neutralumas ne tik prisidės prie pasaulinių aplinkosaugos tikslų, bet ir sustiprins Lietuvos energetinį savarankiškumą, inovacijų diegimą bei ekonominį konkurencingumą. Siekiant šių tikslų, eisime klimatui žalingų iškastinio kuro subsidijų mažinimo ir atsisakymo keliu.
620. Skatinsime gamtos pagrindu kuriamus sprendimus miestuose ir kaimo vietovėse, tokius kaip žaliųjų zonų plėtra, esamų želdinių saugojimas ir klimato adaptacijai pritaikytos infrastruktūros kūrimas.
621. Transformuosime pramonę, įdiegiant griežtesnius anglies dvideginio mažinimo reikalavimus ir remiant žiedinės ekonomikos modelius.
622. Skatinsime aktyvesnį klimato kaitos temų įtraukimą į mokymo programas ir tyrimus šioje srityje.
623. Sukursime efektyvią klimato politikos stebėsenos sistemą, kurioje būtų įtraukti pagrindiniai rodikliai – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, energijos efektyvumas, anglies kaupimas ekosistemose.
624. Užtikrinsime, kad ministerijos taptų klimatui neutralios 2030 m., o kiekviena savivaldybė turėtų aiškius klimato tikslus ir jų įgyvendinimo planus.
633. Formuosime nacionalinę kraštovaizdžio politiką, integruojant gamtinio karkaso sistemą su biologinės įvairovės, atsinaujinančios energetikos ir darnios miestų plėtros tikslais.
634. Skirsime dėmesį Baltijos jūros biologinės įvairovės atkūrimui, mažindami eutrofikaciją ir neigiamą invazinių rūšių poveikį.
635. Bendradarbiausime su Baltijos regiono šalimis, stiprinant jūros apsaugos politiką ir siekiant sumažinti „negyvųjų zonų“ plotą.
653. Žiedinė ekonomika yra esminė darnaus vystymosi dalis, užtikrinanti išteklių naudojimo efektyvumą, atliekų mažinimą ir perdirbimą. Lietuvoje šis perėjimas vyksta lėtai: perdirbama mažiau nei 5 % naudojamų išteklių, o atliekų kiekis, ypač statybų ir buitinės produkcijos srityse, vis dar auga. Būtina spartinti transformaciją, kad ekonomikos veikla būtų pagrįsta tvarumu, o vartojimo grandinė prisidėtų prie išteklių tausojimo ir atliekų prevencijos.
654. Griežtinsime atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinant, kad biologiškai skaidžios atliekos būtų tvarkomos valdant į aplinką patenkančius kvapus ir taršą.
655. Nustatysime privalomus gamintojų tikslus, susijusius su produktų ilgaamžiškumu, taisymo galimybėmis ir pakartotiniu naudojimu.
656. Skatinsime vartotojiškumo mažinimą per informavimo kampanijas ir tvarių produktų propagavimą.
657. Įpareigosime didžiuosius gamintojus ir importuotojus remti atliekų mažinimą, įtraukiant į jų veiklą žiedinės ekonomikos principus.
658. Plėtosime infrastruktūrą, skirtą atliekų rūšiavimui ir perdirbimui, ypač kaimo vietovėse.
659. Skatinsime didesnį atliekų perdirbimą ir prevenciją.
660. Skatinsime geriausiai atliekų tvarkymo srityje geriausius rezultatus pasiekusias savivaldybes per finansines paskatas, vykdant įsipareigojimus dėl ES komunalinių atliekų išrūšiavimo ir šalinimo tikslų.
661. Išplėsime gamintojų atsakomybės principą į baldų, tekstilės gaminių ir statybines atliekas. Nustatyti griežtesnius perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslus.
662. Sukursime teisės aktus, reglamentuojančius produktų ilgaamžiškumo rodiklius ir gamybos ekologinius standartus.
663. Remsime tvarių technologijų ir procesų diegimą pramonėje, skatinant atliekų perdirbimą.
664. Plėtosime daiktų dalijimosi, nuomos ir taisymo sistemas, sudarant sąlygas žmonėms naudotis mažiau naujų produktų. Plėtoti žiedinės ekonomikos centrus, kurie remtų vietos bendruomenių iniciatyvas.
665. Toliau plėtosime žaliųjų pirkimų, tvarių paslaugų ir produktų paklausą.
666. Pradėsime taikyti statinio gyvavimo ciklo metodiką projektavime, statybinių medžiagų atrankoje, eksploatavime ir griovime, taip užsitikrinant, kad ateities statiniai bus statomi žymiai tvaresni.
667. Tobulinsime vieningą atliekų stebėsenos sistemą, kuri leistų efektyviai valdyti atliekų srautus ir jų perdirbimą.
668. Įdiegsime išmaniąsias rūšiavimo sistemas ir atliekų surinkimo technologijas, kurios padėtų sumažinti sąnaudas ir didinti efektyvumą.
669. Plėtosime žiedinės ekonomikos produktų ir technologijų eksportą, skatinsime tarptautinį bendradarbiavimą žiedinės ekonomikos srityje. Stiprinsime tarpvalstybinių atliekų vežimo kontrolę.
670. Plėsime centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų aprėptį kaimo ir priemiesčių vietovėse, kuriose gyventojai dar neturi prieigos prie šių paslaugų.
671. Skatinsime mažų gyvenviečių ir pavienių ūkių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemų diegimą.
673. Atnaujinsime vandens valymo įrenginius, užtikrinant, kad jie atitiktų naujausius ES kokybės standartus, numatysime paramą savivaldybėms nuotekų tinklų ir valymo įrenginių modernizacijai.
674. Imisimės priemonių, paremtų moderniomis agrotechnologijomis, skirtų mažinti nitratų ir pesticidų naudojimą žemės ūkyje, kuris tiesiogiai susijęs su tarša geriamajame vandenyje. Sukursime tikslingą kontrolės sistemą, skirtą nustatyti ir spręsti taršos šaltinius.
675. Informuosime gyventojus apie geriamojo vandens kokybę ir taršos prevencijos būdus, skatinsime atsakingą vandens vartojimą.
680. Skatinsime aktyvesnę daugiabučių ir vienbučių namų bei visuomeninių pastatų renovaciją, įtraukiant atsinaujinančius energijos išteklių (toliau – AEI) sprendimus ir energijos taupymo technologijas.
681. Teiksime valstybės garantijas gyventojams ir verslui, investuojantiems į energijos efektyvumo didinimą.
682. Skatinsime pramonės įmonių dekarbonizaciją, taikant finansines paskatas energijos taupymo technologijoms ir perėjimui prie AEI.
683. Sukursime mokestines lengvatas įmonėms, kurios aktyviai investuoja į žaliosios energijos sprendimus.
684. Užtikrinsime, kad žaliosios energijos pokyčiai nedidintų socialinės nelygybės.
685. Toliau skatinsime saulės elektrinių įrengimą namų ūkiuose, prioritetą skirdami socialiai pažeidžiamiems asmenims, daugiavaikėms šeimoms, šilumos siurblius ar elektromobilius įsigijusiems namų ūkiams.
686. Plėtosime tarpsistemines jungtis su kitomis Europos šalimis, užtikrinant energijos stabilų tiekimą.
687. Investuosime į žaliosios energetikos technologijų kūrimą ir eksportą, skatinant Lietuvą tapti AEI ir žaliosios ekonomikos lydere regione.
688. Atsakingai planuosime AEI plėtrą, užtikrinant racionalų santykį, nedarantį esminio poveikio ekosistemų stabilumui.
694. Stiprinsime Aplinkos apsaugos departamento pajėgumus, ypač didelį dėmesį skiriant nuolatinei kontrolei saugomose teritorijose.
697. Skatinsime naminių galvijų ganymą, siekiant užtikrinti ekonomiškai gyvybingą atvirų buveinių išsaugojimą.
698. Įdiegsime efektyvias gamtos apsaugos priemones, kurios skatintų biologinės įvairovės išsaugojimą, tradicinių ūkininkavimo praktikų palaikymą ir tvarų išteklių valdymą.
711. Stiprinsime reguliavimą, kontrolę ir inovacijas, siekiant sumažinti pramonės ir transporto taršą bei užtikrinti švarią aplinką visiems šalies gyventojams.
712. Teiksime prioritetą smulkių kietųjų dalelių, azoto dioksido, metano ir kitų pagrindinių oro teršalų mažinimui.
713. Įrengsime papildomas oro kokybės stebėjimo stotis gyvenamosiose vietovėse, ypač šalia didžiausių taršos šaltinių, tokių kaip pramonės objektai, stambūs gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiai ir intensyvaus eismo gatvės bei atliekų deginimo įmonių.
714. Įdiegsime triukšmo ir kvapų stebėsenos sistemas miestuose bei jų priemiesčiuose.
715. Įpareigosime pramonės įmones diegti modernias taršos mažinimo technologijas.
716. Sukursime kvapų taršos monitoringo ir valdymo sistemą, padedančią greičiau identifikuoti ir spręsti problemas.
717. Skatinsime pramonės įmones pereiti prie mažiau pavojingų cheminių medžiagų, kurios mažiau kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai.
720. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną intensyvaus eismo ruožuose ir šalia stacionarių taršos šaltinių.
721. Sukursime prevencines programas, skirtas apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes – vaikus, senjorus ir sergančius lėtinėmis ligomis – nuo oro taršos poveikio.
722. Sukursime išmaniąją taršos stebėsenos sistemą, kuri realiu laiku teiktų duomenis apie taršos lygius ir jų šaltinius.
723. Užtikrinsime, kad visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos turėtų realią galimybę dalyvauti nacionalinių ir vietos politikos sprendimų priėmimo procese.
732. Vykdysime efektyvią būsto administratorių ir daugiabučių namų bendrijų veiklos priežiūrą.
733. Įgyvendinsime šalies daugiabučių renovacijos proveržio strategiją, sustiprinsime vietos savivaldos institucijų vaidmenį renovacijos procese, užtikrinsime nepriklausomą renovacijų proceso priežiūrą, efektyvų ginčų sprendimų mechanizmą, užtikrindami, kad savalaikis ir deramas renovacijos procesų valdymas turės minimalius kaštus gyventojams.
734. Tobulinsime daugiabučių administravimo teisės aktus siekdami gyventojų interesų apsaugos, efektyvaus ginčų sprendimo, skaidrumo ir pasitikėjimo.
735. Teiksime valstybės garantijas komerciniams bankams, finansuojantiems būsto renovacijas ar skolinantiems į būstų renovaciją investuojantiems gyventojams, padengdami dalį palūkanų ir suteikdami perskolinimo garantiją 100 metų laikotarpiui.
736. Prioritetą teiksime kvartalinei renovacijai, kompleksiškai kuriant kokybiškas gyvenimo sąlygas, tvarkant kvartalo inžinerinę infrastruktūrą, želdynus, susisiekimo ir parkavimo sprendinius.
738. Mažinsime renovacijos procesų sudėtingumą, administracinę naštą, užtikrinant renovacijos darbų techninę ir architektūrinę kokybę.
II SKIRSNIS
KURSIME GYVYBINGĄ KAIMĄ, KONKURENCINGĄ IR TVARŲ ŽEMĖS ŪKĮ
743. Finansavimo prioritetu laikysime projektus, kurie bus subalansuoti ekonominiu, socialiniu bei aplinkosauginiu aspektu. Tokiu būdu parodysime lyderystę, kad aplinkai draugiškos investicijos gali kurti ženklią ekonominę naudą bei spręsti įsisenėjusias socialines problemas – darbo vietų regionuose, sveikos visuomenės ir kitas.
744. Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą.
751. Skatinsime labiau aplinką tausojančias veiklas siekiant su mažiau užauginti daugiau. Plėtosime nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę. Mūsų tikslas yra didinti bei skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, efektyvinant veiklos procesus bei išnaudojant visą pridėtinę vertę organinių trąšų, biodujų gamybos, bei humusingo dirvožemio atstatymo kontekste.
755. Trumpinsime maisto tiekimo grandines. Taip sudarysime kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkininkams parduoti dalį žemės ūkio ir maisto produktų tiesiogiai galutiniams vartotojams.
757. Fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, PVM lengvata tam tikriems maisto produktams skatinsime sveikesnių, šviežesnių, natūralesnių produktų prienamumą visiems Lietuvos gyventojams.
763. Užtikrinsime teisingesnę išmokų sklaidą bei investicinės paramos prieinamumą ir teisingą paskirstymą mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams bei jauniesiems ūkininkams.
765. Inicijuosime diskusiją ir sieksime susitarimo dėl maksimalios tiesioginių išmokų lubų, kurios būtų priimtinos ūkininkų asociacijoms ir žemės ūkio bendrovių asociacijoms.
770. Sieksime socialiai, ekonomiškai ir gamtos apsaugos atžvilgiu subalansuotų sprendimų.
773. Investuosime į didelės apimties kasmetinius valstybės užsakomus žemės tyrimus. Skaitmenizuosime sukauptų tyrimų rezultatus bei sukursime prieigą jais naudotis tik žemės valdytojams, kad pasėliai būtų tręšiami „tik ten kur reikia ir tik tiek, kiek reikia“. Tokiu būdu sieksime mažinti mineralinių (cheminių) trąšų naudojimą ir didinti organinių trąšų naudojimą.
777. Sieksime valstybės mastu išspręsti rūgščių dirvų kalkinimo problemą. Tam inicijuosime tvaraus dirvožemio valdymo programos parengimą bei įgyvendinimą, kurios tikslas būtų tas, kad visi žemės ūkio dirvožemiai būtų tvariai tvarkomi.
779. Saugodami apdulkintojus, ypatingai bites, skatinsime mažinti pesticidų naudojimą siekiant naudoti tik efektyvias bei rezistentiškumą mažinančias veikliąsias medžiagas. Atsiradus galimybei bei mokslui patvirtinus ir įrodžius apie biologinių preparatų veiksmingumą, jais palaipsniui keisime atitinkamus pesticidus. Aktyvinsime kovą su nelegalių pesticidų platintojais.
780. Skatinsime plėtoti bitininkystę, ekologinių ūkių plotus, taikyti pažangias sėjomainas, diegti pažangias agrotechnologijas. Ypatingai skatinsime ekologinių ūkių užaugintos produkcijos vartojimą, mažinsime biurokratinę naštą ekologiniams ūkiams. Sustabdysime ekologinių ūkių plotų nykimą ir skatinsime juos vėl augti.
781. Skatinsime tvaraus ūkininkavimo sistemas bei kursime naujas rėmimo priemones „kuo tvariau – kuo daugiau“ auginantiems/gaminantiems žemės ūkio veiklos subjektams.
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
Ko pasigesta:
- Mokesčių sistemos orientavimo į didesnį taršos apmokestinimą mažinant gyventojų darbo pajamų mokesčus (pvz., prilyginant neapmokestinamą pajamų dydį minimaliai algai) ir subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas.
- Viešojo sektoriaus lyderystė tik ministerijų lygmenyje.
- Ankstesnės nei 2050 m. klimato neutralumo datos.
- Deginimo mokesčio
- Elektromobilių skatinimo ir įmonių autoparko elektrifikacijos
- Dviračių infrastruktūros plėtros
- Mokestinės aplinkos pokyčių transporto priemonės su vidaus degimo varikliu.
- Pastatų stogų išnaudojimo atsinaujinančiai energetikai.
- Naujų iškastinio kuro katilų ribojimo.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia devynioliktos vyriausybės programą aplinkosaugos ir energetikos srityse sudaryti pagal mūsų pasiūlymus (čia).