Sitra neseniai paviešino studiją, pagal kurią antrinis plastiko ir metalo panaudojimas leistų pasauliui sumažinti globalinį atšilimą iki mažiau nei 2 % bei ES labai ženkliai sumažinti ŠESD emisijas.
Vietoje to, kad būtų koncentruojamasi ties mažėjančiu iškastinio kuro naudojimu iš tiekimo pusės, didėjančiu naudojimu atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimo, studija teigia, kad pramonės paklausa galėtų padaryti lemiamą poveikį.
Antrinį kartą panaudodami ir perdirbdami labiausiai emisijoms intensyvias medžiagas (plieną, plastiką, aliuminį ir cementą), didele dalimi ES galėtų sumažinti savo pramonės anglies pėdsaką 56 %, kas reikštų maždaug 300 megatonų CO2 iki 2050.
Vien perdirbimas ir antrinis panaudojimas galėtų sumažinti emisijas 178 Mt, o efektyvesni gamybos ir verslo modeliai galėtų prisidėti papildomais 56 Mt ir 62 Mt atitinkamais sumažinimais.
Įverčiai rodo, kad vien medžiagų gamyba prisidės 900 Gt iki šimtmečio pabaigos, jeigu dabartinės tendencijos tęsis. Siekiant tą skaičių sumažinti iki labiau suvaldomų 300 Gt, studijos autoriai teigia, kad žiedinė ekonomika yra būtina.
Studija parodo, kad 56 % plastikų galėtų būti mechaniškai perdirbti ir kad produktų dizainas bei “gyvavimo ciklo išrinkimo” procesai turi pasikeisti, tam kad perdirbimas būtų ekonomiškai galimas. Atitinkamai plienui ir aliuminiui šie skaičiai sudaro 70 % ir 50 %.
Investicijos padidinti perdirbimo pajėgumams ir didesnė anglies kaina ilguoju laikotarpiu itin prisidėtų prie šio proceso. Šiuo metu viena CO2 tona pagal ES emisijų prekybos schemą kainuoja virš €15 – 7 metų aukščiausias rodiklis.
VšĮ “Žiedinė ekonimika” tikisi, kad Aplinkos Ministerija taip pat atsižvelgs į šią studiją ir sieks padidinti plastiko, aliuminio, plieno ir cemento perdirbamumo rodiklius bei sumažinti šių pramonės šakų emisijas.