Klimato kaitos subsidijavimas atliekų sektoriuje

Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams. Lietuvoje yra[…]

Vokietijos ir Austrijos geroji taisymo patirtis

Kaip būtų galima taisymą padaryti pigesnį ir taip labiau norimą daryti? Austrijoje ir Vokietijos Tiuringijos žemėje, gyventojai gali atgauti dalį išleistų pinigų už taisymą! Pagrindinis šiandienos taisymo barjeras yra aukšta taisymo kaina lyginant su naujo produkto pirkimu. Čia viešais pinigais finansuojama parama gelbsti, nes padeda sumažinti kaštus naudotojui per dalinį išlaidų kompensavimą. Tokia parama yra[…]

Per pastaruosius 10 metų dėl ES degalų politikos iškirsti Nyderlandų dydžio atogrąžų miškai, pagrindinis kaltininkas – palmių aliejus

Europos biodyzelino poreikis siekiant panaudoti jį kaip degalus automobiliams ir sunkvežimiams tikėtina, kad prisidėjo prie Nyderlandų dydžio atogrąžų miškų iškirtimo. Viskas prasidėjo kuomet 2010 m. įsigaliojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, numatanti 10 % atsinaujinančių išteklių energijos užduotis kiekvienoje ES šalyje narėje iki 2020 m. Tai sukūrė paklausą, pagrinde palmių aliejaus iš Pietryčių Azijos, kuomet maždaug[…]

Kiek kompostas sekvestruoja CO2?

Jau žinome, kad kompostas yra pigesnė ir tuo pačiu naudingesnė augalams naudingesnė trąša nei mineralinės. Tačiau koks komposto poveikis klimatui? Komposto naudojimas leidžia sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Pastarųjų poveikis klimatui svyruoja maždaug ties 1400 kg CO2 ekvivalento 1 tonai mineralinių trąšų. Norint pakeisti 1 toną mineralinių trąšų, reikia maždaug 10-15 tonų komposto (priklausomai nuo to[…]

Pigi Lietuvos įmonių lengvųjų automobilių tarša

Transporto sektorius yra atsakingas už 31 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ir nuo 2005 m. iki 2019 m. augo net 50 %! Didžioji dalis šių ŠESD sudaro keleiviniai automobiliai, kurių 2019 m. Lietuvoje registruota buvo virš 1 500 000 vnt. Lietuvoje jau kuris laikas veikia automobilių registracijos mokestis, kuris taikomas tiek[…]