2020 metų kovo 6 d. Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių pasirašė Europos plastiko paktą skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimo keliamomis problemomis – tarša plastiko atliekomis ir sudėtingu jų tvarkymu. Paktu siekiama, kad iki 2025 m. vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc.,[…]
Paviešintas jau penktasis Prekės ženklų auditas (atsisiųsti galima čia). Toliau karaliauja Coca-cola, Pepsico ir Nestle. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą imtis veiksmų, kad tik daugkartinės ir perdirbamos pakuotės patektų į Lietuvos rinką.
Aplinkos ministerijai nesiimant reikšmingų veiksmų, panašu, kad plastiko naudojimas Lietuvoje toliau reikšmingai augs, o su juo ir mikroplastiko tarša. Visgi sprendimai tam yra, tačiau jie reikalauja reikšmingų reguliacinių pokyčių prioritizuojant prevenciją. Mokslininkams mikroplastikas (mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės) kelią nerimą jau seniai. Per pastaruosius 20 metų buvo sukaupta daug neraminančių įrodymų, kad mikroplastikas turi[…]
Nuo susižavėjimo specialistais iki pritapimo prie jų Kaip vieną šiltą Birželio savaitgalį pirmą kartą teko sudalyvauti Zero Waste Europe konferencijoje Briuselyje ir iš naujoko patapti ir pritapti prie specialistų ir rimtų žmonių. Tokia galimybė pasitaiko retai ir norisi ją išnaudoti iki pat galo. Apie Zero Waste Europe sužinojau prieš pusantrų metų, nagrinėjant jų ‘Zero Waste[…]
Perdirbimas, ir ypatingai plastiko perdirbimas, toli gražu nėra dabartinio perteklinio vartojimo panacėja. Nėra galimybių perdirbimu išspręsti žmonijos priklausomybę nuo plastikų biologinės įvairovės ir klimato kaitos krizių akivaizdose. Tuo pačiu, perdirbimas atlieka savo funkciją uždarant ciklą, kuomet visi kiti variantai, tokie kaip pakuotės atsisakymas ar pakartotinis naudojimas, yra nepritaikomi. ES tiesinėje ekonomikoje kasmet pagaminama apie 58[…]