Ekonomikos stimuliavimas sukuriant tvarias darbo vietas ir kovojant su klimato kaita

Palengva vis labiau švelninant dėl COVID-19 paskelbtą karantiją, nedarbas, deja, dar auga. Remiantis paskutiniais Užimtumo tarnybos duomenimis (2020-06-02), nedarbas jau pasiekė 11.8 %.

McKinsey atliko analizę kiek ir kokios darbo vietos yra skirtingose sektoriuose lyginant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais. Pvz., valstybei investuojant 10 mln. USD į atsinaujinančios energetikos projektus būtų sukuriama apie 75 naujos darbo vietos, arba 48 darbo vietomis daugiau nei lyginant su tokiomis pačiomis investicijomis į iškastinį kurą.

Valstybė visas investicijas turėtų vertinti per socio-ekonominį aspektą, poveikį klimatui ir laikotarpį. Pvz., norint greito efekto, galima investuoti į dviračių takus. Apie 50 įvairiausių pasirinkimų meniu yra siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį ir sukurti naujas darbo vietas. McKinsey pateikia 12 iš jų analizę:

Tokių investicijų (arba proporciškai mažesnių Lietuvos kontekste) įgyvendinimas leistų iki 2030 m. sumažinti CO2 išmetimus 15-30 %.

Didžiausias efektas galimas, kuomet susiejamas teisinis reguliavimas ir finansines skatinamosios priemones (mokestinės lengvatos ir subsidijos, paskolos ir paskolų garantijos, išmokos).

Tokių priemonių naudojimas gali būti pavaizduotas statinių energetinio efektyvumo pavyzdyje: privalomi minimalūs statinių energetinio efektyvumo standartai ir / ar uždraudimas naudoti anglies bei durpių katilus kartu su tiesiogine parama pastatų atnaujinimui ir katilų keitimui.

Transporto srityje tai galėtų būti draudimas į senamiestį įvažiuoti transporto priemonėms su vidaus degimo varikliu kartu su mokestinėmis lengvatomis statant pakrovimo stoteles.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia finansų ministeriją pakeisti paruoštą ekonomikos stimuliavimo programą į tvaresnę.