Atsisakyti, rūšiuoti, deginti ar šalinti?

Lietuvoje situacija su atliekų deginimu tampa itin bloga. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. lyginant su 2019 m. atliekų deginimo apimtys reikšmingai išaugo, o atliekų perdirbimo – smuko: Kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją? Atsakymus galėtų pasufleruoti Škotijos vyriausybės užsakymu atlikta nepriklausoma studija dėl atliekų deginimo “Stop, Sort, Burn or Bury?”. Dalinamės studijoje pateiktomis pagrindinėmis[…]

Ryga siekia tapti pirmuoju zero waste miestu Baltijos šalyse

Lapkričio mėnesį Latvijos sostinė Ryga paskelbė, kad pateikė prašymą tapti beatliekiu (zero waste) miestu. Tai reiškia, kad Ryga dalyvaus Zero Waste Europe tam paruoštoje programoje, kuri padės pagerinti atliekų tvarkymo situciją mieste ir nukreipti ją link žiedinės ekonomikos. Skaičiuojama, kad Ryga yra daugiausiai komunalinių atliekų sukuriantis miestas Baltijos šalyse, tad tai yra nemažas iššūkis. Siekiant[…]

Deginti ar kurti žiedinę ekonomiką?

Prieš gerus tris dešimtmečius atliekų deginimas atrodė kaip geras sprendimas – alternatyva sąvartynui ir gaunama „atsinaujinanti“ energija. Nemažai Europos Sąjungos šalių, pvz., Nyderlandai ar Švedija, dėl šios priežasties pastatė daug atliekų deginimo įrenginių. Dabar, esant klimato ir biologinės įvairovės krizėms, tai ne tik neefektyvu žaliavų atžvilgiu, bet ir turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Europos valstybės[…]

Beatliekiai miestai ir klimato neutralumas

Šiomis dienomis COP26 Glazge (čia) yra susirinkę daugybė vyriausybių atstovų ir kitų suinteresuotų šalių bandančių susitarti dėl sprendimų kovojant su klimato kaita ir prisitaikymu prie jos artimiausiais dešimtmečiais. Šie metai išskirtiniai ne tik vasarą Europoje prasiautusiais gaisrais ir potvyniais, bet ir tuo, kad išėjo šeštoji Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaita (čia), kuri dar kartą įspėjo[…]

Ką daryti dėl maisto švaistymo?

Lietuvoje vis plačiau kalbama apie maisto švaistymo problemą ir būtinybę nerealizuotus maisto produktus atiduoti labdarai. Tai iš tiesų yra svarbu žinant, kad Lietuvoje 2020 m. į skurdo rizikos grupę pateko beveik 21 % gyventojų. Tačiau kartu yra svarbu galvoti, kaip organizuoti visą maisto auginimo, gamybos ir suvartojimo procesą taip, jog maistas neatsidurtų ties išmetimo riba, be to, maistas, kurio[…]