Šiuo metu vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą yra būtinybė atsisakyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, tam kad nebūtų finansuojama karinė agresija ir taikių gyventojų žudymas. Remiantis 2022-03-22 duomenimis jau beveik 3500 civilių gyventojų neteko gyvybės dėl Rusijos agresijos. Kita irgi reikšminga priežastis nebenaudoti iškastinio kuro yra klimato kaita. Pasaulinė sveikatos organizacija skaičiuoja, kad pasikeitęs klimatas nusineša apie 150 000 žmonių gyvybes. Atsisakymas rusiškos naftos ir dujų turėtų būti prioritetas. Tuo pačiu, kad Rusija nesipelnytų parduodama energetinius išteklius kitur ir vartotojam vidutiniu laikotarpiu reikšmingai neišaugtų kaina, reikia mažinti iškastinio kuro poreikį ir pakeisti jį tvaresnėmis alternatyvomis. Elektros gamybai nafta beveik nenaudojama, tad bus apžvelgiamos alternatyvos dujos.
Tarptautinė energetikos agentūra pateikė tokį planą sumažinti rusiškų dujų naudojimui:
Skatinama pereiti prie atsinaujinančios vėjo ir saulės elektros bei maksimizuoti nedidelių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų atominę ir biologinės kilmės elektrą.
Lietuvoje vis dažniau girdime, kad reikėtų diskutuoti apie branduolinę energetiką. Tai buvo plačiai aptariama Seimo energetikos ir darnaus vystymosi komisijoje vasarį:
Ar tikrai atominė energetika yra gera kryptis?
Kitų šalių patirtis yra neigiama
Per visą branduolinės energetikos vystymo laikotarpį yra nutikę ne viena avarija, kuomet žuvo žmonės. Be jokios abejonės, ryškiausia iš visų – Černobilio atominės jėgainės avarija, kuri pareikalavo virš 4000 mirčių (daugiausia susijusių su vėžiu), iš kurių ne vienas Lietuvos pilietis. Ta avarija privertė išsikelti daugiau nei 400 000 žmonių bei ilgiems tūkstantmečiams užteršė maždaug 2600 km2 teritoriją (didesnis plotas nei didžiausios Lietuvos savivaldybės – Varėnos). Po Fukušimos atominės nelaimės, kuri kainavo tarp 1,2 – 2 mlrd. JAV dolerių, kai kurios Vakarų Europos šalys galutinai nusigręžė nuo tokios energetikos. Vokietija 2011 m. nusprendė atsisakyti branduolinės energetikos iki 2022 m.
Atominė – brangi eletra
Elektros energijos gamybos kaina labai priklauso nuo technologijos. Įvairios energetikos konsultacinės bendrovės jas nuolat stebi ir lygina. Prieš maždaug pusmetį Lazarus pateikė savo elektros gamybos kainos įvertinimą:
Akivaizdu, kad atominių jėgainių gaminama elektros energija yra viena iš pačių brangiausių. Tai didele dalimi yra dėl to, kad saugumo reikalavimai tokios jėgainėms yra itin griežti ir reikia investuoti milžiniškas lėšas į juos.
Iš saulės ir vėjo gaunamos elektros energijos kaina ženkliai mažėjo pastaraisiais dešimtmečiais ir jau dabar yra pats pigiausias būdas gauti elektrą. Lietuvoje ji yra vystoma be subsidijų (išskyrus gaminantiems vartotojams).
Labai ilgos statybos
Puiki iliustracija tai Suomijoje vykusios “Olkiluoto 3” reaktoriaus statybos. Jis turėjo būti paleistas dar 2009 m., tačiau statybos nusikėlė net 12 metų ir buvo baigtos tik dabar. Be to, statybų kaina išaugo nuo 3 mlrd. eurų iki maždaug 11 mlrd. eurų. Tai ne vienintelės labai ilgos statybos, pvz. Prancūzijoje Flamanville atominė jėgainė pradėta statyti 2007 m. ir dar nebaigta. Jos statybos kaina tapo maždaug 4 kartus didesnė nei planuota – 12,7 mlrd. eurų vietoje 3,3 mlrd. eurų. Tokių pavyzdžių dar yra gerokai daugiau visame pasaulyje.
Kuro tiekimo patikimumas
Lietuvoje nėra nei urano nei urano kuro gamybos, kuris yra reikalingas atominėms jėgainėms. Tuomet atsirastų priklausomybė nuo kai kurių šalių, kurios jį gamina. Su atsinaujinančia energetika yra priešingai, pastatymos jėgainės iš esmės tereikia tik šiek tiek priežiūros, o vėjas ir saulė – nemokami.
Poveikis klimatui
Kiekvienas iš elektros energijos gavimo būdų turi savo poveikį klimatui. Vokietijos aplinkos agentūra paskaičiavo pagrindinių elektros gamybos būdų CO2 pėdsaką kilovatvalandei. Atominėse jėgainėse naudojamas uranas turi būti ne tik iškasamas, bet ir išgryninamas. Tai yra energetiškai intensyvūs procesai ir atsispindi palyginime su kitomis rūšimis. Tuo pačiu saulės ir vėjo elektra yra reikšmingai mažiau prisidedanti prie klimato kaitos.
Saugumo klausimai
Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą metu, gan nemažai nukentėjo Ukrainos atominės jėgainės. Rusai stengiasi juos okupuoti ir valdyti, taip sudarydami galimybes juos išjungti ir sumažinti elektros energijos tiekimą didelei daliai Ukrainos gyventojų. Priešingai yra su saulės ir vėjo elektrą generuojančiais objektais. Ypač tokiais, kurie yra ant stogų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visus už atominių jėgainių statybą pasisakančius politikus pasidomėti kiek iš tikro kainuoja ta jėgainė, kokias rizikas turi bei kiek užtrunka.