Šiomis dienomis dažnas iš mūsų savęs paklausia ką galėtume padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai. Vieni iš stipriausių veikslų – pilietiškumas t.y. ne smurtiniai veiksmai siekiant paveikti Ukrainą užpuolusią agresorę – rusiją. Kyla klausimas kaip? Vienas iš būdų galėtų būti nepirkti rusijoje pagamintų produktų ar boikotuoti korporacijas vis dar veikiančias rusijoje. Kitas, ženkliai efektyvesnis – reikalauti atsisakyti rusiškos kilmės naftos ir dujų. Tačiau pats efektyviausias, tai pakeisti gamybą ir vartojimą taip, kad sumažėtų iškastinio kuro poreikis.
Stiklo gamyba yra energetiškai intensyvi. Lietuvoje yra dvi pramoninės stiklo liejimo įmonės: “Kauno Stiklas” ir “Panevėžio stiklas”. Kaip pagrindinį kurą jos naudoja gamtines dujas, nes stiklui lieti yra reikalinga aukšta pastoviai palaikoma temperatūra. Dalis stiklo yra perdirbama, kas šiek tiek mažina iškastinio kuro poreikį ir CO2 išmetimus. Geriausias sprendimas būtų stiklą ne perdirbti, o naudoti daug kartų.
Jau dabar Lietuvoje yra puikiai veikianti daugkartinio stiklo pakuotės surinkimo sistema. Joje dalyvauja visi didžiausi alaus ir gaiviųjų gėrimų tiekėjai, pradedant Švyturiu ir baigiant Coca-Cola. Tai reiškia, kad net 38 (2022-03-10) skirtingi stiklo buteliukai dabar puikiausiai yra naudojami daug kartų – vartotojai juos gražina, užstato sistemos operatorius grąžina gamintojams, o gamintojai išplauna ir vėl pateikia į rinką. Paskutinias turimais duomenimis 2019 m. buvo sugrąžinta virš 100 % visų į rinką pateiktų butelių.
Lietuvoje veikiančią užstato sistemą galima būtų išplėsti ir įtraukiant kitokią stiklo tarą, pvz. stipriojo alkoholio gėrimų buteliukus. Kelios šalys tą jau yra padarius anksčiau (Suomija ir Kroatija) ir kelios šalys/regionai planuoja tą padaryti ateityje (Estija ir Škotija).
Esminės priežastys kodėl tai būtų verta daryti Lietuvoje:
- Visuomenė palaiko tokias aplinkosaugines iniciatyvas.
- Mažesnis iškastinio kuro poreikis (Lietuvos atveju tai gamtinių dujų) ir klimato pėdsakas.
- Pakartotinai naudojant stiklą sukuriama maždaug 5 kartus daugiau darbo vietų negu perdirbant ir nereikia mokėti už importuojamus energetinius išteklius.
Ateityje būtų galima įtraukti ir visą likusią stiklinę pakuotę. Dedamas stiklainis būtų nuskanuojamas ir priimamas tik būdamas visiškai švarus.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją ir seimo narius palaikyti užstato sistemos plėtrą, kuri bus svarstoma jau artimiausiais mėnesiais. Tuomet Lietuva galės po truputį išsilaisvinti nuo iškastinio kuro ir bus kuriamos darbo vietos.