Klimato krizė stiprėja ir kelia didžiulę grėsmę aplinkai ir gyvenimo kokybei, tačiau dar yra laiko imtis veiksmų. Saulės energija gali būti vienu iš efektyviausių sprendimų bandant keisti situaciją.
Per pastaruosius kelis metus įvyko didžiulė saulės energetikos transformacija Lietuvoje (Litgrid duomenimis):
Tačiau iš tų 2,9 GW saulės, tik dalis (1,6 GW) yra ant stogų (ESO duomenimis):
O tai reiškia, kad kita dalis yra pastatyta ant įvairiausios paskirties žemės, kas reiškia, kad tos žemės naudojimas yra labai reikšmingai apribotas. Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra neseniai pateikė rekomendacijas apie atsakingą saulės energetikos plėtrą (plačiau čia). Pagal tai galima jas pritaikyti Lietuvai:
- Pirmenybė teikiama saulės energijos įrenginiams ant stogų ir uždarose arba anksčiau naudotose teritorijose. Fotovoltinės sistemos pirmiausia turėtų būti įrengiamos ant pastatų, automobilių stovėjimo aikštelių, sąvartynų, pramoninių teritorijų ir kitų jau užstatytų arba užterštų teritorijų.
- Žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti naudojama tik tuomet, kai tai būtina, ir remiantis ekologiniais bei ekonominiais kriterijais. Jei reikia papildomos žemės, pirmenybė turėtų būti teikiama mažesnės ekologinės vertės teritorijoms. Saulės energijos įrenginių integravimas į esamus infrastruktūros projektus gali padėti sumažinti buveinių fragmentaciją, pavyzdžiui, greitkelių pakraščiuose. Ekologiškai jautriose teritorijose neturėtų būti vystoma saulės energetika.
- Taikyti griežtus aplinkosaugos standartus visoms ant žemės montuojamoms saulės energijos sistemoms. Ant žemės montuojamos fotovoltinės sistemos turėtų būti projektuojamos ir statomos taip, kad padidintų vietovių ekologinę vertę. Rekomenduoja, kad planavimo patvirtinimuose būtų numatyti bent šie reikalavimai:
- Saulės moduliai ir susijusi infrastruktūra turėtų užimti ne daugiau kaip 60 % vietovės ploto.
- Biologinei įvairovei palankus augmenijos tvarkymas po moduliai ir tarp jų.
- Gyvūnijos jungiamumo užtikrinimas, pavyzdžiui, gyvūnijos koridoriais.
- Sukurti vietovei tinkamas buveines (pvz., laukinių gėlių juostas) ne mažiau kaip 10 % įrengimo ploto.
- Saulės elektrinės nestatomos ant ekologiniu požiūriu vertingų plotų.
- Dirvožemį tausojantis, aplinkai nekenksmingas modulių, saugojimo įrenginių, maitinimo linijų ir privažiavimo kelių montavimas, eksploatavimas ir eksploatacijos nutraukimas.
Be to, verta turėti omenyje, tai, kad saulės energetika žemės ūkyje gali būti derinama su agrivoltaika. Agrivoltaikos sistemos, kurios derina žemės ūkio gamybą su elektros energijos gamyba, siūlo didelį potencialą efektyvesniam žemės naudojimui. Agrivoltaika taip pat gali sumažinti klimato riziką ūkininkams, apsaugodama pasėlius ir gyvulius nuo klimato poveikio (krušos, stiprių liūčių, nudegimų saulėje), tuo pačiu generuodama elektros energiją su labai dideliu žemės naudojimo efektyvumu.
Kitas svarbus aspektas yra tai, kad saulės elektrinės, montuojamos ant žemės ūkio žemės, vienam hektarui pagamina 28–50 kartų daugiau elektros energijos nei rapsai ar kiti energetiniai augalai. Atsižvelgdama į šiuos didelius efektyvumo pranašumus, Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja nuosekliai mažinti biomasės auginimą. Atlaisvinta žemė turėtų būti naudojama vertingesniems tikslams, pavyzdžiui, gamtą tausojančiai maisto gamybai, tikslinėms apsaugos priemonėms, ekosistemų paslaugų ir klimato atsparumo žemės ūkio dirvožemyje skatinimui.
Verta paminėti, kad neigiamo poveikio žemės ūkiui dėl saulės elektrinių statybos ant žemės ūkio paskirties nėra ir negali būti, nes skaičiavimai rodo (plačiau čia), kad net ir blogiausiu atveju mažiau nei 0,6 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją ir kitas atsakingas institucijas keisti reguliacinę tvarką atsakingam saulės elektrinių planavimui, prioritetą teikiant stogams, statiniams ir apstatytoms teritorijoms.