Prancūzijoje atsirado įpareigojimas nuo 2024 m. liepos bent 50 proc. visų naujų daugiau nei 80-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelių ploto uždengti, kad būtų vystoma saulės energetika. Tame pačiame įstatyme numatyta, kad iki 2026 m. visų stovėjimo aikštelių, didesnių nei 400 vietų, o iki 2028 m. – visų, didesnių nei 80 vietų, 50 proc. ploto privalo[…]
Lietuvai iki 2030 m. planuojant pasigaminti 100 % elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, būtina užtikrinti, kad naujos saulės ir vėjo elektrinės darytų teigiamą poveikį Lietuvos gamtai Keli saulėti ir vėjuoti šių metų kovo sekmadieniai bei pati Kovo 11-oji Lietuvoje atvertė naujus energetikos istorijos lapus. Tomis dienomis net po kelias valandas vidurdienį gaminta saulės ir vėjo[…]
Jau netrukus Europos Sąjungoje turėtų būti priimtas reikalavimas saulės elektrinėmis uždengti visų naujų ir dalies jau esamų pastatų stogus. Prieš kelis metus panašus reikalavimas, priimtas Lietuvoje, vis dar neįgyvendintas. Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos atnaujinimo. Nuspręsta, kad nuo 2026 m. ant visų naujų viešų ir negyvenamosios paskirties pastatų,[…]
Preliminariais Litgrid duomenimis (mėnėsių ir ketvirčių apžvalgomis), Lietuvoje 2023 m. buvo suvartota 11172 GWh, o pagamina 5609 GWh elektros energijos, iš kurios saulės elektrinėse – 650 GWh, o vėjo 2461 GWh.
Kelių infrastruktūra turi daug energetinio potencialo – pakelės, triukšmo barjerai, atitvarai, traukinių bėgiai, dviračių takai ir dar daugiau – visa tai galėtų būti panaudojama saulės energetikai. Pasitelkiant kitų šalių gerąją praktiką, būtų galima išnaudoti šiuos infrastruktūros elementus ir taip prisidėti mažinant kelių infrastruktūros priežiūros išlaidas bei didinant kelininkų biudžetą. Jau įprastu vaizdu tapo saulės moduliai ant gyventojų[…]