Šiomis dienomis COP26 Glazge (čia) yra susirinkę daugybė vyriausybių atstovų ir kitų suinteresuotų šalių bandančių susitarti dėl sprendimų kovojant su klimato kaita ir prisitaikymu prie jos artimiausiais dešimtmečiais. Šie metai išskirtiniai ne tik vasarą Europoje prasiautusiais gaisrais ir potvyniais, bet ir tuo, kad išėjo šeštoji Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaita (čia), kuri dar kartą įspėjo dėl negrįžtamai galinčio pasikeisti klimato ir visų neigiamų padarinių gyvenimui žemėje.
Atliekų sektorius yra nemažas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis ne tik Lietuvoje (čia), bet ir visame pasaulyje (čia). Deja, atliekų kiekis gyventojui Lietuvoje yra augantis (čia), o su juo ir neigiamas poveikis aplinkai bei klimatui.
Lietuvoje jau senokai daugiau žmonių gyvena miesto tipo teritorijose nei kaimo ir tas skirtumas išryškėjo mažėjant bendram gyventojų skaičiui. Didžioji dalis ŠESD pasaulyje yra išskiriama būtent miestuose (čia), ne išimtis ir Lietuva. Tad miestai yra tos teritorijos, kurios pirmosios turėtų imtis žiedinės ekonomikos strategijų, tokių kaip beatliekiai (zero waste) miestai.
Būdai kuriais miestai gali tapti beatliekiais (zero waste) ir prisidėti prie kovos su klimato kaita:
- Maksimizuoti atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir atskirą surinkimą. Efektyvi rūšiavimo ir surinkimo sistema užtikrina aukštą antrinių žaliavų atgavimą, kurias dar kartą galima sugrąžinti į ekonomiką. Yra miestų, kurie sugeba atskirai surinkti ir daugiau 90 % komunalinių atliekų, taip minimizuojant jų patekimą į sąvartyną ar deginimą.
- Pradėti atskirą biologinių atliekų surinkimą, kurios gali būti ne tik perdirbtos į trąšas bei sugrąžintos į dirvožemį, bet ir pagaminti biodujų – tvarios elektros energijos ir šilumos.
- Skatinti pakartotinį naudojimą. Gėrimų buteliukų užstato sistema yra tik aisbergo viršūnėlė, nes yra puikių pavyzdžių kaip galima miestuose įdiegti daugkartines pakuočių sistemas gėrimams, maistui išsinešimui ir net sauskelnėms. Be to, prie daugkartinio naudojimo prisideda naudotų daiktų parduotuvės ir atiduotuvės, pvz. stotelės dėk’ui (čia).
- Vykdyti maisto atliekų prevenciją. Lietuvoje beveik ketvirtį šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro žemės ūkyje. Tai reiškia, kad net nedidelė dalis išvaistyto maisto turi milžinišką poveikį aplinkai ir klimatui, nes buvo su technika dirbama su žeme, gaminamos ir naudojamos trąšos, įdedamas žmogaus darbas, naudojami pesticidai, produktai transportuojami, apdirbami ir t.t.
Imantis prevencijos, kad medžiagos niekada netaptų atliekos, pakeičiant verslo modelius ir imantis į bendruomenes nukreiptų sprendimų, reikėtų ženkliai mažiau naujų medžiagų ir energetinių išteklių. O tai reikštų ir mažesnį neigiamą poveikį klimatui. Dėl to beatliekiai (zero waste) miestai yra būtini siekiant įveikti klimato krizę.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visas Lietuvos savivaldybes tapti beatliekėmis (zero waste) ir siūlo padėti tą pasiekti!