Per pastarąjį dešimtmetį Zero Waste organizacijos kuruojama Zero Waste Miestų programa išsiplėtė ir dabar bendradarbiauja su daugiau kaip 450 Europos savivaldybių, norinčių tapti miestais be atliekų. Šios savivaldybės įsipareigojo atsisakyti žalingų aplinkai atliekų šalinimo metodų ir pradėjo diegti kai kurias iš geriausiai žemyne veikiančių atliekų prevencijos ir perdirbimo sistemų. Vidutiniškai tokiuose miestuose atskiras surinkimas siekia[…]
Visoje Europoje yra virš 400 zero waste miestų ir augantis skaičius kandidatų. Prieš kelias savaites prie kandidatų prisijungė Latvijos sostinė – Ryga. Deja, kol kas nėra nei vieno zero waste miesto Lietuvoje, tad tenka girdėti nemažai mitų susijusių su zero waste miestais. “Mes jau (beveik) zero waste“ Kartais jau tarp verslų ir miestų pasitaiko teiginių,[…]
Nuo susižavėjimo specialistais iki pritapimo prie jų Kaip vieną šiltą Birželio savaitgalį pirmą kartą teko sudalyvauti Zero Waste Europe konferencijoje Briuselyje ir iš naujoko patapti ir pritapti prie specialistų ir rimtų žmonių. Tokia galimybė pasitaiko retai ir norisi ją išnaudoti iki pat galo. Apie Zero Waste Europe sužinojau prieš pusantrų metų, nagrinėjant jų ‘Zero Waste[…]
Lapkričio mėnesį Latvijos sostinė Ryga paskelbė, kad pateikė prašymą tapti beatliekiu (zero waste) miestu. Tai reiškia, kad Ryga dalyvaus Zero Waste Europe tam paruoštoje programoje, kuri padės pagerinti atliekų tvarkymo situciją mieste ir nukreipti ją link žiedinės ekonomikos. Skaičiuojama, kad Ryga yra daugiausiai komunalinių atliekų sukuriantis miestas Baltijos šalyse, tad tai yra nemažas iššūkis. Siekiant[…]
Šiomis dienomis COP26 Glazge (čia) yra susirinkę daugybė vyriausybių atstovų ir kitų suinteresuotų šalių bandančių susitarti dėl sprendimų kovojant su klimato kaita ir prisitaikymu prie jos artimiausiais dešimtmečiais. Šie metai išskirtiniai ne tik vasarą Europoje prasiautusiais gaisrais ir potvyniais, bet ir tuo, kad išėjo šeštoji Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaita (čia), kuri dar kartą įspėjo[…]