Pernai Seimo nutarimu priimtas nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (čia) turi iškeltus atsinaujinančių išteklių energetikos (saulės ir vėjo) plėtros sausumos teritorijoje pasiekimo rodiklius:
“121.1. iki 2030 m. išvystyti 4,5 GW sausumos vėjo elektrinių ir 4,1 GW saulės šviesos energijos
elektrinių;
121.2. iki 2040 m. išvystyti 6,5 GW sausumos vėjo elektrinių ir 7 GW saulės šviesos energijos
elektrinių;
121.3. iki 2050 m. išvystyti 10 GW sausumos vėjo elektrinių ir 9 GW saulės šviesos energijos
elektrinių.”
Prieš kelias savaites Litgrid pateikė perdavimo tinklo rezervacijas atsinaujinančiai energetikai:
Akivaizdu, kad rezervacijos toliau vyksta ir užsibrėžti tikslai turėtų būti pasiekti (vien perdavimo tinkle, neskaitant skirstomojo tinklo) jau 2028 m. O jeigu būtų įskaičiuotas iš skirstomasis tinklas – 2027 m.
Šiuo metu saulės elektrinių bendra galia siekia daugiau nei 2,6 GW (iš kurių prie prie Litgrid tinklo prijungta – 261 MW, likę prie ESO). Iki tikslo 2030 m. lieka mažiau nei 1,5 GW (arba mažiau nei po 300 MW per metus). Šie skaičiai gali būti pasiekti ir gaminančių vartotojų, kurie vien per nepilną 2025 m. pusmetį paaugo (čia):
- 25+ tūkst. (bendrai 148+ tūkst.);
- 237 MW leistinos generuoti galios (bendrai 1,65 GW);
- 354 MW įrengtosios galios (bendrai 1,87 GW).
Akivaizdu, kad CfD skatinimas saulės energetikai nėra reikalingas.
Tuo pačiu, įvairaus plauko lobistai ir spekuliantai siekia pasiūlyti CfD saulės elektrinėms su kaina siekiančia net nuo 54 iki 58 eurų/MWh!
Peržiūrėjus prieinamas (balandžio 28 d. – birželio 30 d.) Nordpool pikinio meto (10:00 – 22:00) kainas, jų vidutinis dydis siekė 38,14 EUR/MWh (o vidurdienį dar mažiau). O tai reikštų, kad gamintojai iš vartotojų būtų subsidijuojami daugiau nei nuo 16 iki 20 eurų/MWh. Tai yra todėl, kad absoliuti dauguma vartotojų turi fiksuotos kainos planus. Gautųsi, kad Lietuva tiesiog daugiau eksportuotų ir remtų kitų šalių vartotojus.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia energetikos ministrą nepasiduoti lobistų klaidininui