ES lyderiai praeitą savaitę skelbėsi pasiekę susitarimą dėl 55 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 2030 m. lyginant su 1990 m. Tuo metu Jungtinė Karalystė užsibrėžė iki 2030 m. sumažinti savo ŠESD pėdsaką 68 % lyginant su 1990 m. Tai yra net ambicingiau nei prašo Europos aplinkosaugos NVO bendruomenė. Pateikiame Jungtinės Karalystės 10 punktų planą:
- Atviros jūros vėjo jėgainės
- Mažo CO2 pėdsako vandenilis
- Nauja ir pažangi atominė energija
- Netaršios transporto priemonės
- Žalias viešasis transportas, dviračiai ir vaikščiojimas
- Nulinio išmetimo lėktuvai ir žali laivai
- Žalesni pastatai
- Investicijos į anglies dvideginio surinkimą, panaudojimą ir saugojimą
- Aplinkos apsauga
- Žalieji finansai ir inovacijos
Ne visi iš pateiktų punktų būtų tinkami Lietuvai, ypatingai atominė energetika. Atviros jūros vėjo jėgainės yra jau dabar aktyviai vystomos Lietuvos Energetikos ministerijos. Tuo pačiu Lietuva, deja, yra per maža šalis vandenilio, aviacijos ar laivybos technologijoms, bet galės būti viena iš pirmųjų kuri jas įsidiegs. Anglies dvideginio saugojimo klausimai jau buvo iškilę, tačiau buvo nepriimtini Lietuvos visuomenei.
Jungtinės Karalystė planuoja net 2030 uždrausti naujų automobilių pardavimą su vidaus degimo varikliais. Tai yra net 10 metų ankščiau nei buvo prieš tai. Lietuvoje, deja, tokių planų nėra. Didžiausios ambicijos yra tik pasiekti 15 % alternatyvių degalų. Dalis iš kurių yra palmių aliejus, susijęs su atogrąžų miškų kirtimu.
Vilniaus miestas jau pristatė savo “tvaraus” viešojo transporto planą, tačiau jame turėtų būti daug daugiau priemonių skatinančių atsisakyti savo taršaus automobilio (dėl mokamo įvažiavimo į miesto centrą) ar itin patogių priemonių judėti dviračiais.
Jungtinė Karalystė planuoja iki 2030 m. sukurti per 50 000 darbo vietų prisidedančių prie pastatų energetinio efektyvumo, daugiausia per šilumos siurblių instaliavimą. Tai yra priemonės, kurios gali būti pritaikytos ir itin neefektyviuose įvairiuose Lietuvos miestuose esančiuose daugiabučiuose.
Kita sritis, kur Jungtinė Karalystė yra ambicinga ir siekia panašių tikslų kaip ES žaliasis kursas – tai saugomų teritorijų plotas. Bus siekiama iki 2030 m., kad toks plotas sudarytų 30 % visos teritorijos!
Galiausiai, Jungtinė Karalystė yra garsi savo universitetais ir skiria ypatingai daug dėmesio tyrimams ir vystymui (R&D). Planuojama pasiekti 2.4 % BVP jau 2027, o tai yra net kelis kartus daugiau nei Lietuvoje dabar skiriami mažiau nei 1 % BVP.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos valdžios institucijas mokytis iš gerosios užsienio praktikos kaip antai Jungtinės Karalystės dešimties punktų planas.