Ekonomikos atsigavimas su žiediškumu

Covid-19 pandemija yra baisi žmonijai nutikusi tragedija, dėl to atsiranda daug spaudimo iš visų pusių nedelsti ir įvairiomis ekonominės priemonėmis kapstytis iš šios krizės. Daug kas prašo veiksmų iškart dabar. Iš tiesų, dalis jau esamų ekonomikos skatinimo veiksmų gali būti veiksmingi ir yra būtini. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad su šia pandemija atsiveria ir milžiniška galimybė pertvarkyti mūsų ekonomiką į tvaresnę ir žiediškesnę.

Lietuvos žiediškumo indeksas yra ženkliai mažesnis nei ES vidurkis ir kol kas neatrodytų, kad jis pasikeistų. Tuo pačiu, dar 2017 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai vis dar augo. Pagrinde prie to prisideda transporto ir žemės ūkio sektoriai. Jau dabar tarša miestuose reikšmingai mažina miestiečių gerovę. Tokia padėtis toliau tęstis nebegali.

Nukreipdami ekonomikos gaivinimui skirtus pinigus į sritis, kurios prisideda prie žiedinės ekonomikos, mes galėtume sumažinti ŠESD, taršą ir padidinti gyventojų gerovę:

  1. Daiktų kaip paslaugos kaip verslo modelio skatinimas. Prie planetos išteklių išnaudojimo labai reikšmingai prisideda mūsų noras turėti daiktus. Ekonomikoje, kurioje dominuoja šalimas sąvartynuose ir deginimas, tai reiškia prarastas žaliavas ir didelį ŠESD. Labai daug daiktų/produktų (automobilių, įrankių, elektronikos prietaisų, drabužių ir t.t.) kaip piliečiai ir verslai nuomotis t.y. naudoti tada kai reikia, o ne tiesiog turėti. Tuomet jų reikėtų mažiau, būtų sunaudojama mažiau žaliavų, o gamintojai juos kurtų patvaresnius ir sutaisymus, nes išliktų jų savininkais ir tai yra reikšmingai pigiau nei gaminti naują daiktą.
  2. Gerenės sąlygos patvariems (ilgo naudojimo) daiktams. Kuomet daiktus galime naudoti ilgai ir esant poreikiui juos sutaisyti, sutaupomas didelis žaliavų kiekis, kartu su lydinšiais ŠESD sutaupymais ir vietinių darbo vietų sukurimu. Nemažai ES valstybių jau dabar taiko PVM lengvatas taisymui. Lietuva, deja, nėra viena iš jų. PVM lengvatos taisymo paslaugos bei didesnės gamintojo atsakomybės kėlimas įvairiuose sektoriuose, pvz. baldų ar elektronikos, skatintų gamintojus pereiti prie ilgo naudojimo ir pataisomų daiktų.
  3. Žiediniai viešieji pirkimai. Tokie viešieji pirkimai (kaip ir žalieji, kurie, deja, dar nėra plačiai paplitę Lietuvoje) gali sukurti paklausą žiediniams verslams ir produktams. Tuo pačiu daugėtų tokių paslaugų ir daiktų visoje rinkoje ir jie savo kaina galėtų konkuruoti su taršiomis paslaugomis ir produktais.
  4. Žiedinės ekonomikos mokymas. Lietuvoje nedarbas 2020 m. gruodį pakilo iki daugiau nei 15 %. Lietuvos vyriausybei yra pareiga, kad būtų ne tik sukurtos naujos darbo vietos, bet ir užtikrinti, kad darbo neturintys žmonės būtų apmokyti tokių kompetencijų ir įgūdžių, kokių reikės rytojaus žiedinei ekonomikai.
  5. Efektyvesnės maisto sistemos. Žemės ūkis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra atsakingas už maždaug ketvirtį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pereidami prie tokios augalininkystės bei gyvulininkystės, kuri yra tausojanti ir atkurianti, galima būtų iš žemės ūkio naudos žemių ne išskirti CO2, o jį sekvestruoti ir taip kovoti su klimato kaita.
  6. Klimatui neutrali ir žiedinė pramonė. Klimato tikslai niekaip nebus pasiekti be žiedinės ekonomikos. Dabar Lietuvoje milžiniškus ŠESD išmetimus sukuria plastiko, cemento, trąšų pramonės. Ateityje siekiant atsisakyti vienkartinio ir neperdirbamo plastiko, ilgalaikių pastatų ir statybos žaliavų pakartotinio panaudojimo, dalies cemento pakeitimu mediena bei organinių trąšų naudojimas vietoje mineralinių gali sukurti milžiniškas galimybes Lietuvos verslams.
  7. Teisinės bazės paprastinimas žiediniams verslams. Daugeliu atveju žiediniai verslai yra prižiūrimi mažiausiai kelių ministerijų ir tai sukelia nemažų biurokratinių trukdžių. Turint aiškius žiedinės ekonomikos verslų prioritetus, tokiems verslas reikėtų sukurti “vieno langelio” principu veikiančią priežiūrą, kad tai nebūtų kliūtis plėtotis.
  8. Radikaliai gerinti perdirbimo sistemas. Be to, kad pas mus vis dar yra perteklinis vartojimas ir daugybė vienkartinių produktų, tuo pačiu reikia ir gerinti atliekų perdirbimo sistemą. Esminiai prioritetai – maisto ir virtuvės atliekų bei pakuočių tvarkymas. Lietuvoje tam visa infrastruktūra yra, deja, atskiras surinkimas dar šlubuoja, o plastiko pakuočių gamintojai ir importuotojai dažnai į rinką tiekia neperdirbamas vienkartines pakuotes.
  9. Pasinaudoti pandemijos pamokomis. Visų pirma tai pakeistas būdas kaip žmonės pradėjo komunikuoti ir mažiau keliauti. Labai daug susitikimų galima perkelti į virtualią erdvę ir taip sumažinti su kelionėmis susijusius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aušrine Armonaitę iš Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos, Simoną Gentvilą iš Aplinkos ministerijos, Kęstutį Navicką iš Žemės ūkio ministerijos, Dainių Kreivį iš Energetikos ministerijos bei Marių Skuodį iš Susisiekimo ministerijos kurtį žiedinę Lietuvos ateitį.