Europos Komisija kasmet skelbia Eko-inovacijų indeksą, kuriuo siekia palyginti šalis nares eko-inovacijų srityje, remiantis 16 skirtingų indikatorių suskirstytų į 5 dimensijas: eko-inovacijų indėlius, eko-inovacijų aktyvumą, eko-inovacijų rezultatus, resursų efektyvumą bei socio-ekonominį poveikį.
Lietuva lyginant su kitomis ES šalimis eko-inovacijų indekse yra atsiliekanti. Silpniausia dalis, yra eko-inovacijų investicijos Lietuvoje lyginant su ES vidurkiu:
Remiantis EK 2017 m. Lietuvos Eko-inovacijų raportu, pagrindiniai barjerai, kuriuos dar reikėtų įveikti, kad Lietuva judėtų į priekį:
- Žiedinės ekonomikos koncepcija plinta, tačiau iš valstybės pusės dar mažai yra daroma skatinant eko-inovacijas – situacija, kuri yra besitęsiantis barjeras. Eko-inovacijos priskiriamos kitoms inovacijoms ir neturi atskiro reguliavimo.
- Trūkumas aiškios atliekų tvarkymo strategijos.
- Atliekų perdirbimo lygis (7 %) yra žemas lyginant su kitomis šalimis.
Tikimės, kad Lietuvos Respublikos vyriausybė ir Aplinkos ministerija aktyviau skatins eko-inovacijas ir atsižvelgs į NVO, tokių kaip “Žiedinė ekonomika” pastabas.