Šiuo metu rusija vykdo energetinį karą prieš Europos Sąjungą. Jis prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo užpulta Ukraina, dar 2021 m. vasarą. Dėl realaus dujų trūkumo dabartinė dujų kaina Europoje yra maždaug 20 kartų didesnė nei ilgametė iki 2021 m. Didžiulis skirtumas išlieka tarp dujų kainų bet kurioje pasaulio vietoje ir Europoje.
Tokios dujų kainos neigiamai veikia visą ekonomiką. Tos gamyklos, kuriose dujų dedamoji kaštuose yra reikšminga – tampa nekonkurencingos ir stabdomos. Gyventojams naudojantiems dujas ar gaunantiems šilumą iš dujomis kurenamų centrinių šildymo tinklų labai reikšmingai išaugs šildymo kaina. Galiausiai, elektra pagaminta iš dujų tapo labai brangi. Tai turėtų veikti tik tuos, kurie naudoja tą elektrą, bet Europoje elektros prekyba yra vykdoma per Nordpool biržą, kurioje elektros pirkėjai moka ribinę aukščiausią kainą. Pavyzdžiui rugpjūčio 17 d. tarp 18 ir 19 valandų dėl 2,3 MWh sandorio už 4000 EUR/MWh, visi elektros pirkėjai biržoje vien Lietuvoje (už 1350 MWh) mokėjo 4000 EUR/MWh. Ir elektros kainos taip siaučia jau ne pirmą mėnesį:
Ką tai reiškia elektros vartotojams (gyventojams ir verslui)? Nepagrįstai dideles elektros kainas už iš esmės tą patį produktą dėl nedidelio srauto pabrangimo. Tai ne tik privers dar daugiau verslų stabdyti veiklą, bet ir toliau didins Europoje, ypač Lietuvoje, ilgai nematytą infliaciją.
Pastarosiomis dienomis pasipylė krūvos pasiūlymų kaip reikėtų spręsti, kad elektros kainos vartotojams būtų suvaldytos ir tiek nepriklausytų nuo dujų kainų. Pradedant noru visiškai kontroliuoti rinką ir taikyti vidutinių kaštų modelį iki siūlymų subsidijuoti dujas (labai paprastas, bet labai brangus biudžetui pasiūlymas). Daug geresnis sprendimas būtų atskirti sistemą į dvi dalis, kurioje iki kažkurios ribos varžytųsi visi ne dujų šaltiniai, o dujų elektrą esant jos poreikiui varžytųsi tarpusavyje. Riba ne dujų elektros kainai galėtų būti, pavyzdžiui, 2 x 2021 m. vidutinės elektros kainos ir tai sudarytų 180,90 EUR/MWh. Tai gerai iliustruojantis grafikas:
Tokia intervencija galiotų tik tam tikrą laikotarpį ir leistų elektros vartotojams sutaupyti C mokant A+B+D. Jeigu būtų taikomas dujų elektros subsidijavimas (ir jos kainų limitas nustatytas toks pat kaip ne dujų elektros šaltinių), tuomet vartotojai mokėtų A+B+dalį D, tačiau likusį D padengtų biudžetas (net ir tie, kurie nevartoja elektros).
Papildomai būtų galima skatinti PPA ir padėti juos apdrausti (plačiau čia), didesnius pelno mokesčius energetikos įmonės (tas jau taikoma Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje) bei dalinį elektros kainų kompensavimą skurstantiems namų ūkiams.
Prie viso šio VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia labai intensyviai toliau skatinti (per subsidijas) gyventojų investicijas į saulės (tiek ant individualių namų stogų tiek ant daugiabučių namų stogų tiek nutolusias) ir vėjo elektrines bei prisidėti kuriant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Tokios vyriausybės investicijos garantuos gyventojams pigią ir iš atsinaujinančių šaltinių gautą elektros energiją ilgiems metams į priekį.