2020 m. ES buvo priimtas plastiko mokestis, kuriuo šalys narės buvo įpareigotos mokėti po 800 EUR/toną už neperdirbtą plastiką. Jis įsigaliojo 2021 m. ir Lietuva už pernai metus, preliminariai į ES biudžetą sumokėjo jau 10,7 mln. Eurų. Finansų ministerijos atstovų teigimu, planuojama, kad 2021 m. reikės sumokėti apie 11,7 mln. Eurų.
Ar galima geriau išleisti 11,7 mln. Eurų iš biudžeto? Už maždaug tiek galima pastatyti dvi privačias mokyklas su darželiais Vilniuje arba Vaikų ligoninės korpusą.
Įgyvendinant pamatinį Europos aplinkosaugos principą “teršėjas moka” beveik 12 mln. Eur už neperdirbtą plastiko pakuotę būtų perkeliami tokios vienkartinės pakuotės gamintojams ir tiekėjams į rinką. Vokietijos federalinė valdžia pasirinko jo neperkelti, bet visai priešingai pasielgė vienas iš progresyviausių Vokietijos miestų – Tubingen. Nuo 2022 m. taikomas 20 centų mokestis vienkartiniams plastikiniams įrankiams ir 50 centų mokestis vienkartiniams plastikiniams indams. Pasak vietos valdžios, per pirmus kelis mėnesius šiukšlių kiekis miesto viešosiose šiukšliadėžėse sumažėjo apie 15 %. Tai automatiškai reiškia, kad miesto biudžetui už tokių atliekų sudeginimą reikės sumokėti daug mažiau.
Jeigu nebus Lietuvoje imtasi pokyčių, toliau gamintojai ir importuotojai į rinką išleis krūvas neperdirbamų pakuočių: kombinuotų (iš kelių medžiagų), kompostuojamų, PVC, polistireno, labai mažyčių, maišelių, juodų ir kt.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia vyriausybę drauge su aplinkos ministerija įgyvendinti principą “teršėjas moka” ir ES plastiko mokestį perkelti neperdirbtos plastiko pakuotės gamintojams ir importuotojams.