Biodegalų mitai I

Daugiau nei 15 metų ES skatino maišyti biodegalus su iškastinio kuro dyzelinu ir benzinu. Biodegalai yra pagrinde gaminami iš žemės ūkio produkcijos skirtos maistui ir pašarui. Dažniausiai biodyzelinas gaminamas iš palmių, sojų ir rapsų aliejų, o bioetanolis iš kviečių, rugių ir kukurūzų. Kartais bioetanoliui naudojami kiti grūdiniai augalai, cukrinių runkeliai ir cukranendrės.

Pirmos kartos biodegalai eilę metų yra kritikuojami dėl to, kad konkuruoja su maistu ir pašaru. Rusijos vykdomas karas Ukrainoje ir po to sekanti globalinė maisto krizė įžiebė diskusijas dėl augalų naudojimo degalams vietoj maisto. Jau dalis šalių (Latvija, Suomija ir kelios kitos) priėmė sprendimus, kuriais buvo laikinai sustabdytas mandatas maišyti biodegalus. Vokietija ir kelios kitos ES šalys planuoja pakeisti savo “alternatyviųjų degalų įstatymus” dėl reikalavimų maišyti pirmos kartos biodegalus ir pakeisti juos iš atsinaujinančių išteklių gauta elektra. Laikas ir Europos Parlamentui pakeisti atsinaujinančios energetikos direktyvą, kad biodegalai taptų tikrai tvarūs – ne iš maistui ir pašarui skirtų žaliavų.

Dažniausi biodegalų lobistų argumentai, kurie tėra mitai:

  1. “Nėra konkurencijos tarp maisto ir degalų, nes gaminant biodegalus gaunamas pašaras, pvz., rapsų miltai, kaip šalutinis produktas. Glicerinas, kuris yra naudojamas medicinoje, taip pat yra gaminamas. Būtina gaminti pirmos kartos biodegalus, nes kitaip nebūtų galimybės gauti šių naudingų šalutinių produktų”. Klaidinantis teiginys.

Tiesa, kad rapsų miltai yra gaminami kaip šalutinis rapsų produktas biodegalų gamyboje. Lygiai tas pats yra gaunama spaudžiant rapsų aliejų žmonių vartojimui.

Didelis pašarų poreikis gyvulininkystėje yra viena iš didžiausių aplinkosauginių problemų dėl kurios yra nuolat ariamos naujos vietovės – naikinamos buveinės, bei vykdoma intensyvi žemdirbystė su visais iš to sekančiu neigiamu poveikiu dirvožemiui, aplinkai dėl perteklinio mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimo bei milžiniškų kiekių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo.

Gaunami glicerino kiekiai yra itin maži ir jam gauti yra tvarių alternatyvų.

2. “Tik grūdai netinkami žmonių vartojimui yra naudojami bioetanolio gamyboje”. Klaidingas teiginys.

Duonai ir pašarui skirtų kviečių savybės skiriasi labai nedaug savo kepimo savybėmis. Pašarui skirti kviečiai turi mažiau baltymų sudėtyje, tačiau iš jų įmanoma pagaminti aukštos kokybės kepinius, tereikia pritaikyti kepimo procesus. Lietuvoje tas kiekis sudaro beveik 40 000 tonų javų.

3. “Nustojant naudoti pirmos kartos biodegalus, reikšmingai nepasikeistų maisto žaliavų pasiūla”. Klaidingas teiginys.

Maisto žaliavų kiekiai, kurie yra sudeginami degalų pavidalu, yra milžiniški. Visoje ES kasdien apie 10 000 tonų kviečių yra paverčiama į degalus. Tai yra maždaug tolygu 15 milijonų duonos kepalų. Lietuvoje tas skaičius sudaro apie 160 000 tūkstančių kepalų. Papildomai dar naudojami ir kiti biodegalai – rapsų, palmių. Kasdien Lietuvoje daugiau nei 250 000 butelių aliejaus yra sudeginama bakuose.

Jeigu ES atsisakytų savo pirmos kartos biodegalų politikos, tuomet būtų galima pakeisti virš 20 % Ukrainos kviečių eksporto, beveik 30 % Ukrainos kukurūzų eksporto ir apie 9 % saulėgrąžų aliejaus eksporto. JAV prisijungus prie ES būtų galima pakeisti visus Ukrainos eksportuojamus grūdus. Pirmos kartos biodegalų atsisakymas – efektyvus būdas baigti pasaulinę maisto krizę.

4. “Pirmos kartos biodegalų naudojimas reikšmingai sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus”. Klaidingas teiginys.

Pirmos kartos biodegalų naudojimas sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus tik ant popieriaus. Iš tiesų tokie biodegalai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos.

Biodyzelinas blogiau nei dyzelinas

Visuose oficialiuose skaičiavimuose nėra įtraukiamas žemės naudojimas. ES skirtiems biodegalams panaudojama virš 5 mln. hektarų. Toks poreikis tiesiogiai ar netiesiogiai verčia maisto gamintojus naikinti miškus ir jose pradėti žemės ūkio veiklą, o tai turi milžinišką neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir klimatui.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos, energetikos ir žemės ūkio ministerijas bei Lietuvos Respublikos Seimą imtis atsinaujinančių degalų įstatymo pakeitimų mažinant pirmos kartos biodegalų limitą ir jį pakeičiant elektra iš atsinaujinančių išteklių.