Ukraina šiuo metu yra užpulta Rusijos. Joje yra bombarduojami civiliai gyventojai ir vykdoma karinė agresija. Rusijos kariuomenė turėtų nedelsiant nutraukti veiksmus ir palikti Ukrainos teritoriją (įskaitant Krymą, kuris buvo neteisėtai aneksuotas 2014 m.).
Galima rašyti ilgą Lietuvos-Rusijos santykių apžvalgą, bet esminis dalykas šiuo metu – Rusija yra reali grėsmė Lietuvai. Ir ji tiesiog šiaip nepraeis, ją reikia minimizuoti. Vienas iš būdų – sumažinti prekybinius santykius. Tokios sankcijos padėtų mums nefinansuiti grobikiško Rusijos rėžimo vykdančio karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones. Remiantis užsienio reikalų ministerija, dabartiniai Lietuvos-Rusijos prekybos santykiai 2020 m. atsispindi taip:
Nepaisant to, kad Rusija yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė – atsisakyti iš esmės galima visko. Pradžiai, Lietuva yra didelė re-eksporto šalis į Rusija. Tačiau pačios Lietuvos produkcijos per metus tesudaro apie 300 mln. Eur. O kaip su importu? Absoliuti dauguma importo – mineralinis kuras, alyvos ir jų produktai. Po tais žodžiais slepiasi dujos ir nafta.
Lietuvą dujos gali pasiekti net trimis būdais – per Baltarusiją (kuri kaip ir Rusija puola Ukrainą), per Lenkiją (nuo 2022 gegužės) ir per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Baltarusijoje ir Lenkijoje esantys dujotiekiai iš esmės tiekia rusiškas dujas. Terminalas gali leisti užtikrinti atsisiuntimą ne rusiškų dujų. Kokia situacija iš tikrųjų? 2020 m. per SGD terminalą gavo 65 % visų sunaudotų gamtinių dujų. Gautos rusiškos gamtinės dujos sudarė 15 %. Skaičiuojant, kad visos SDG terminalo dujos buvo sunaudotos Lietuvoje, o visas kitas srautas atkeliavęs per dujotiekius yra rusiškas, gaunasi, kad apie 45 % į Lietuvą patenkančių dujų yra rusiškos. Didelis, tačiau išgyvenamas skaičius.
Didžiausias dujų vartotojas Lietuvoje yra Jonavoje įsikūrusi “Achema” (pastaba: “Achema” CO2 pėdsakas sudaro maždaug 10 % visos Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančio pėdsako). Kitas didžiausias vartotojas – “Vilniaus šilumos tinklai”. Po to rikiuojasi kiti šilumos tinklai, vartotojai namuose bei transporte.
Dujų pakeitimas biokuru yra viena iš sėkmės istorijų Lietuvoje. Tad pagrindinis prioritetas turėtų būti pilnas Vilniaus, Alytaus bei Šiaulių perėjimas prie šilumos iš biokuro. Tą patį paraleliai būtų galima padaryti ir mažesniuose miesteliuose – Utenoje, Elektrėnuose, Anykščiuose, Nemėžyje bei Nemenčinėje. Dalis žmonių taip pat naudoja dujas kaip šilumos šaltinį. Lietuvoje vis dar vykstant aktyvioms statyboms, visuose naujuose namuose turėtų būti draudžiama naudoti dujinius katilus. Nuo 2018 m. liepos nauji gyvenamieji tiesiog nejungiami prie dujų tinklų Nyderlanduose, o nuo 2025 m. Didžiojoje Britanijoje bus draudžiama pardavinėti naujus dujinius boilerius. Lietuva galėtų uždrausti naujų namų prijungimą prie dujų tinklų nuo 2023 ir skatinti seniau pastatytus namus, jei tai įmanoma, pereiti prie šilumos siurblių. Tas pats turėtų būti taikoma ir automobiliams – uždraudžiama sumontuoti dujinę įrangą. Priežastis ne tik dėl dujų priklausomybės, bet ir dėl to, kad gamtinių dujų deginimas reikšmingai prisideda prie klimato kaitos ir nėra tvari alternatyva benzinui arba dyzelinui.
Rusija yra antra didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje po JAV. Per dieną tai sudaro apie 11 mln. barelių arba 1,3 mlrd. litrų (maždaug 520 olimpinio dydžio baseinai). Mažeikiuose esanti “Orlen Lietuva” yra viena didžiausių įmonių visose Baltijos šalyse, kuri kasmet gali perdirbti apie 10 mln. tonų naftos (mažiau nei 1/10 Rusijos kasdien išgaunamos naftos).
Pagal 2021 m. LRT paskelbtą straipsnį maždaug 57 % žaliavos savo perdirbimo gamykloms “Orlen” perka iš Rusijos pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, maždaug 8 % iš Saudo Arabijos ir likusią dalį “spot” biržoje. Tikėtina, kad didžioji dalis “spot” biržoje nupirktos naftos yra rusiškos kilmės, nes tas pats portalas skelbia, jog Saudo Arabijos nafta yra brangesnė nei Rusijos. Perskaičiuojant viską Lietuvai (laikant, kad visoms gamykloms tenka vienodas miksas) turime, kad Lietuvoje apie 90 % perdirbamos naftos yra atkeliavusi iš Rusijos. Būtingės terminalas, kuriuo operuoja “Orlen Lietuva”, gali importuoti per metus 12 mln. tonų naftos – t.y. visą, kurios tik reikia!
Naftos pakeitimas kita nafta nėra tvarus sprendimas. Daug geriau būtų pajudėti link transporto elektrifikacijos. Tai ne tik leistų sumažinti neigiamą poveikį klimatui, bet ir sumažintų oro taršą. Keletas efektyviausių būdų – aukštesnis akcizas iškastiniam kurui, kuris po to skiriamas subsidijuoti mažataršius ar elektrinius automobilius. Taip pat gera kryptis yra skatinti transporto priemonių dalinimosi verslo modelius. Vidutiniu ir ilguoju periodu prioritetas turėtų būti skiriamas perėjimas iš asmeninių automobilių į viešąjį transportą bei dviračius.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos vyriausybę ir Seimo narius priimti reikšmingus sprendimus ir iki minimumo apriboti prekių bei kapitalo srautą iš Rusijos.
Слава Україні!