Artėjant naujametiniams paminėjimams, dažnas vartotojas neapsieina be bene pagrindinio šios šventės atributo – fejerverkų. Nors naujų metų sutikimo neįsivaizduojame be įspūdingo šviesų šou naktiniame danguje, vis daugiau miesto gyventojų atkreipia dėmesį į kitą, ne tokią šviesią fejerverkų pusę. Panagrinėkime, kas yra fejerverkai ir kokia jų įtaka žmogui bei gamtai.
Daugeliui žinoma, jog pirmieji fejerverkai kilo iš Kinijos, daugiau nei prieš tūkstantį metų. Žmonės, sujungę chemines medžiagas su paraku, sukurdavo įvairiausių spalvų sprogimus danguje. Manoma, jog fejerverkai pradėti naudoti naujųjų metų sutikimo metu, kaip priemonė atbaidyti blogąsias dvasias ir prikviesti sėkmę. Fejerverkai pasiekė Europą XIV amžiuje, bet pradėjo populiarėti ir masiškai naudojami tik XVII amžiuje. Nuo tada sprogmenų sudėtis tobulėjo ir vis daugiau spalvų nušviesdavo dangų.
Kas sukuria tokias magiškas spalvas? Čia kyla pirmoji problema. Oksidacijos metu, sumaišius tam tikrus sunkiuosius metalus išsiskiria spalvoti dūmai. Naudojami tokie metalai kaip kalis, natris, magnis, stroncis, baris, aliuminis, varis, litis, cezis (dauguma jų randama baterijose). Dideliam fejerverkų šou reikalingi dideli kieki šių metalų. Deja, bet susprogus fejerverkui, sunkiųjų metalų kietosios dalelės niekur nedingsta ir lieka atmosferoje, taip užteršdami orą bei galiausią vandenį ir dirvožemį negrįžtamai. Kietosios dalelės ore neigiamai veikia kvėpavimo takus, plaučius, kraujagyslių bei širdies veiklą. Po fejerverkų švenčių, gydymo įstaigos susilaukia pagausėjusio skambučių antplūdžio dėl padažnėjusių astmos priepuolių. Nenuostabu, jog padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore apsunkina kvėpavimą, kas padeda vystytis astmai bei ilgainiui prastina gyvenimo kokybę.
Fejerverkai sukelia stresą ne tik plaučiams, bet ir gyvūnams – miške ar namie. “Nebūtina būti gamtininku, kad suprastum, kokį siaubą patiria gyvūnai girdėdami tą garsą”, – aiškina gamtininkas Aleksandras Naryškinas. Toks nenormalus ir neįprastas triukšmas gąsdina žvėrelius, kurių apstu aplink gyvenvietes. Didesni gyvūnai baidosi ir gali susirgti iš streso, o paukščiai palieka lizdus ir dažnai nuklydę neranda kelio atgal. Yra buvę, jog naminiai gyvuliai net mirė vietoje išsigandę sprogimų! Triukšmo baimė neapleidžia ir keturkojų kompanionų namuose. Neretai šeimininkams reikia raminti savo gyvūnėlius ar įkurdinti vakarui izoliuotame vonios kambaryje… Šunys ir katės neranda saugios slaptavietės, bėga iš namų, elgiasi nenuspėjamai, kas gali sužeisti kitus šeimos narius.
Sausio 1-ąją gatvės lieka pilnos atliekų nuo fejerverkų, kurias sudėtinga surinkti, jos kaupiasi ir kemša vandentiekio vamzdžius. Ką jau kalbėti apie blizgučių konfeti šiukšles, kurių randama ir po pusės metų. Viskas, kas blizga yra plastikas, o plastikas skyla į mikroplastiką, kurio jau niekas nebesurinks, jis išlieka aplinkoje amžinai.
Verta paminėti, jog vis dėlto fejerverkai yra pavojinga pirotechnika, kurios neatsakingas naudojamas sužeidžia žmones ir ypač vaikus. Nors medijose atsargumo priminimai skamba vis dažniau ir dažniau, nelaimingų atsitikimų per naujųjų sutikimą nemažėja. Mažesnis fejerverkų naudojimas reiškia mažiau problemų ir sveikatos įstaigų apkrovimo.
Geroji žinia, jog šiais metais Vilnius atsisako naujametinių miesto fejerverkų šou ir jungiasi prie tokių miestų kaip Varšuva ir Krokuva (atsisakė ir kita dauguma Lenkijos miestų). Palaikome siūlomas alternatyvas – 3D instaliacijas, lazerių ir dronų šou. Tokios inovacijos palieka ir gerą įspūdį, ir plaučius ramius, ir gyvūnėlius su stabiliais nervais.
Saugių bei tvarių Naujųjų metų!
Autorė Meda Bagdonaitė
Šaltiniai
https://www.environmental-protection.org.uk/wp-content/uploads/2016/03/fireworks-august-2020.pdf
https://www.nationalgeographic.com/environment/article/the-hidden-toll-of-july-fourth-fireworks
https://www.infoplease.com/culture-entertainment/holidays/new-years-traditions