Didieji Lietuvos miestai, ypatingai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, piko metu patiria spūstis, kurios reikšmingai prisideda prie taršos ir turi didelius kaštus. Vienas iš efektyviausių būdų jas spręsti – taikyti spūsčių mokesčius (angl. congestion charges). Tai yra tokie mokesčiai, kurie taikomi transporto priemonių valdytojams, įvažiuojantiems ar važiuojantiems tam tikrose miesto vietose, dažniausiai centruose arba intensyvaus eismo[…]
Parkavimo rinkliavos yra mokesčiai, taikomi vairuotojams už automobilių parkavimą arba darbovietėms, valdančioms privačias automobilių stovėjimo vietas, tam tikrose vietose, dažniausiai miestuose ar tankiai apgyvendintose vietovėse. Šie mokesčiai gali būti taikomi įvairiose situacijose, įskaitant gatvės parkavimo vietas, viešas parkavimo aikšteles ir privačius parkavimo objektus. Parkavimo rinkliavos turi daug teigiamo poveikio miestuose: Dabartinė situacija Šiuo metu didžiuosiuose[…]
Artėjant naujametiniams paminėjimams, dažnas vartotojas neapsieina be bene pagrindinio šios šventės atributo – fejerverkų. Nors naujų metų sutikimo neįsivaizduojame be įspūdingo šviesų šou naktiniame danguje, vis daugiau miesto gyventojų atkreipia dėmesį į kitą, ne tokią šviesią fejerverkų pusę. Panagrinėkime, kas yra fejerverkai ir kokia jų įtaka žmogui bei gamtai. Daugeliui žinoma, jog pirmieji fejerverkai kilo[…]
Po potvynio Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, per kurį, deja, žuvo šimtai žmonių, buvo atkreiptas dėmesys į klimato kaitą. Pastarasis potvynis nėra tiesiogiai sukeltas klimato kaitos, bet jo stiprumas ir atsiradimo tikimybė – taip. Lietuva irgi yra pažeidžiama potvyniams. Jie praktiškai kasmet įvyksta Rusnės regione. Stichinis potvynis yra buvęs ir 1931 m. Vilniuje: Reikia turėti omenyje,[…]
Vaizdo įrašas iš Žaliosios politikos instituto organizuoto virtualaus seminaro „Žiedinė ekonomika Vilniuje – kada ir kaip?“.