Tag: Oro tarša

Vos keliais elektromobiliais daugiau mikrorajone – mažesnė astmos rizika

Posted on by

Yra didžiulis poreikis atsisakyti iškastinio kuro naudojimo dėl jo išmetamų šiltnamio efektą sukelinčių dujų ir teršalų, kurie sukelia didžiulius neigiamus poveikius klimatui, gamtai ir žmonėms. Dalyje pasaulio miestų, kartais net ir Vilniuje, esant mažam vėjui ir intensyviai taršai net susidaro smogas. Besikeičiant aplinkosauginei padėčiai, ypatingai dėl mažesnės taršos transporto priemonėse, tokių situacijų vis mažėja. Tolesnis[…]

Biomasės katilams miestuose – ne vieta

Posted on by

Jeigu miestuose būtų mažiaus biomasės katilų – oro kokybė būtų geresnė Oro tarša, ypač smulkiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5), kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Lietuvoje didžiųjų miestų gyventojai reikšmingai kenčia nuo prastos oro kokybės. Europos aplinkos agentūra apskaičiavo, kad 96 proc. miestų gyventojų ES yra veikiami koncentracijos, viršijančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą 5[…]

Oro tarša amoniaku didėja!

Posted on by

Lietuva yra įsipareigojusi reikšmingai sumažinti oro taršą, tam kad būtų mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ir gyventojams. Nacionaliniu mastu kasmet apskaitoma oro tarša azoto oksidais, sieros dvideginiu, nemetaniniais lakiaisiais organiais junginiais ir kietosiomis dalelėmis 2.5 mikrono dydžio. Žvelgiant į referencinius metus (2005 m.), oro tarša reikšmingai mažėja. Deja, jos mažėjimo tempai nėra pakankami. Ypatingai būtų galima[…]

Dalyje ES šalių tik elektriniai autobusai

Posted on by

Tarptautinė švaraus transporto taryba pateikė naujausią informaciją apie autobusų pardavimus Europoje (čia). 2023 m. 27 ES valstybėse miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų pardavimas išaugo 16 proc. Nulinės taršos autobusai 2023 m. sudarė 18 % šio segmento pardavimų, t. y. 4 % daugiau nei 2022 m. Didžiausią visų autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų pardavimų dalį 2023[…]

Biometanas nėra alternatyva elektrifikacijai

Posted on by

Pasirodė eilinė propaganda iš biodegalų pramonės dėl to, kad turėtų būti teikiamas prioritetas biometanu varomoms transporto priemonėms prieš elektrines. Štai kodėl tai būtų klaida: 3. Vidaus degimo variklio technologija yra maždaug 3,5 karto mažiau efektyvi nei naudojant elektrinį variklį (plačiau čia): 4. Lietuvoje planuojama jau 2030 m. apsirūpinti 100 % atsinaujinančia elektros energija, tad elektrinis[…]