Geroji Prancūzijos patirtis: anti-atliekų įstatymas

Prancūzija 2020 m. priėmė ambicingą įstatymą, kuris turi padėti ekonomikai transformuotis į žiedinę: Prancūzijos įstatymas kovai su atliekomis ir už žiedinę ekonomiką (nuoroda čia) arba kitaip anti-atliekų įstatymas. Juo skatinami gyventojai, savivaldybės ir įvairiausi verslai mažinti susidarančių atliekų kiekį bei užsiimti žiedine veikla. Šis įstatymas siekia paskatinti ir visuomenės transformaciją bei solidarumo ekonomiką. Be to, jame yra pirmą kartą istorijoje pritaikytos priemonės tokios kaip draudimas sunaikinti neparduotas prekes ar pataisomumo indeksas.

the ethical brand becomes a champion of repairability

Pačiame anti-atliekų įstatyme yra net 130 skirtingų straipsnių, kuriais bandoma pašalinti atliekas ir taršą dar dizaino fazėje bei transformuoti gamybos, pardavimo ir vartojimo sistemą iš tiesinės į žiedinę. Jame siekiama atsisakyti vienkartinės plastikinės pakuotės iki 2040 m., atsisakyti atliekų skatinant pakartotinį naudojimą, remiant labdaringas organizacijas, pažabojant suplanuotą nusidėvėjimą ir palaikant geresnį žaliavų valdymą nuo dizaino iki medžiagų atgavimo fazės. Juo taip pat siekiama įgalinti vartotojus pateikiant daugiau aiškios informacijos.

Crop anonymous female customer in protective mask reading label on frozen food in plastic container in grocery store

Anti-atliekų įstatymas apima platų sektorių spektrą – nuo maisto iki pakuočių ir nuo vartojimo prekių iki pastatų – skatindamas visus suinteresuotus subjektus visose vertės grandinėse keisti veikimo praktiką ir atsisakyti atliekų. Šis įstatymas galioja visoms prekėms parduodamos Prancūzijos teritorijoje. Būdamas įstatymu, jis numato, kad nevykdant ambicingų tikslų bus taikomos sankcijos.

Keletas iš pačių efektyviausių priemonių:

  • Plastiko taršos mažinimas. Numatyta iki 2025 m. perdirbti visą vienkartinę plastikinę pakuotę, o 2040 m. jos visai atsisakyti. Tai įgyvendinama per uždavinius gamintojams ir importuotojams, kurie bus kas penkis metus peržiūrimi. Įstatymu taip pat buvo uždrausti kai kurie vienkartiniai plastikiniai produktai tokie kaip arbatos maišeliai, vienkartiniai indai, vaisių ir daržovių pakuotės. Tam, kad plastiko atliekos iš viso atsirastų, įstatymas skatins zero-waste praktikų paplitimą, pvz. viešos įstaigos privalės turėti vandens fontanus, o greito maisto restoranai – daugkartinius indus ir įrankius.
  • Statybos atliekų valdymas per didesnė gamintojo ir importuotojo atsakomybę (GIA). Prancūzijos statybos sektorius kasmet sukuria 42 mln. tonų atliekų ir yra atsakingas už maždaug 26 % šalies ŠESD išmetimų (arba apie 115 mln. tonus CO2 ekv.). Dažnai statybos medžiagos nelegaliai šalinamos gamtoje ir kasmet tai savivaldybėms bei mokesčių mokėtojams kainuoja tarp 340 ir 420 mln. Eurų. Nuo 2022 m. įsigalios GIA statybos medžiagoms. Tai turėtų ne tik pagerinti statybos atliekų tvarkymą, bet ir sukurti žiedinės ekonomikos darbų. Prancūzija dar 2018 m. turėjo 14 privalomų GIA schemų, o neužilgo įsigalios dar 12 (pvz. žaislams, cigarečių nuorūkoms, sporto ir laisvalaikio prekėms).
  • Daugkartinio naudojimo ir užimtumo skatinimas per GIA. Dabartinės GIA schemos padeda finansuoti medžiagų ir produktų surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą. Priėmus anti-atliekų įstatymą yra judama žingsniu toliau ir bus kuriamas solidarumo fondas, kuriuo bus finansuojamas organizacijos ir sturktūros (atliekų rūšiavimo, atgavimo, perdirbimo ir t.t.), kurios skatina daugkartinio naudojimo modelius. Šia iniciatyva bus siekiama suteikti antrą gyvenimą daugybei įvairiausių daiktų bei parduoti juos už labai prieinamą kainą. Keletas GIA schemų finansiškai prisidės iki 5 % ties fondo, kurio vertė bus apie 50 mln. Eur. Fondas rems įvairias daugkartinio naudojimo strategijas, vystys daugkartinio naudojimo tinklus ir skatins apie 70 000 darbo vietų sukūrimą.
  • Draudimas naikinti neparduotas prekes. Prancūzija yra pirmoji valstybė pasaulyje pritaikiusi tokią priemonę. Skaičiuojama, kad kasmet Prancūzijoje buvo sunaikinama apie 630 mln. Eur vertės neparduotų prekių. Žiniasklaidos priemonės atskleidė kaip sistematiškai kasdien buvo naukinami puikūs neparduoti daiktai pradedant drabužiais ir baigiant buities prietaisais. Prekėms, kurios patenka į DIA schemas draudimas įsigalioja 2021 m. pabaigoje, kitoms – 2023 m. pabaigoje. Šiuo įstatymu siekiama, kad įmonės permastytų savo gamybą ir atsargų valdymą, sumažėtų neigiamas poveikis aplinkai dėl tokių prekių deginimo ar šalinimo sąvartyne ir skatinti pakartotinį naudojimą, aukojimą arba perdirbimą. Tai dar vienas iš būdų stiprinti solidarumo ekonomiką.
  • Pataisomumo indeksas. Siekiant išlaikyti produktus kuo aukštesnės vertės ilgiau, Prancūzija pristatė kelias priemones, kurios skatina taisymą. Prancūzijos tikslas yra padidinti elektros ir elektronikos prekių taisymą nuo 40% iki 60% 2026 m. Šio tikslo įgyvendinimui pasitelkiamas pataisomumo indeksas, kuris pradėtas taikyti 2021 m. pradžioje. Tam tikri produktai (išmanieji telefonai, nešiojami kompiuteriai, skalbimo mašinos, televizoriai ir žoliapjovės) gauna įvertinimą (iki 10) pagal galimybę gauti atsarginių dalių ir jų įperkamumą, techninių dokumentų buvimą ir išardymo lengvumą. Tai skatina gamintojus kurti lengvai pataisomus daiktus, o vartotojus tokius rinktis.

Viskas prasidėjo nuo to, kad 2018 m. buvo pateiktos žiedinės ekonomikos gairės su 50 darbo krypčių (plačiau čia). Per kelis metus, bendraujant su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis buvo išvystytas šis platus anti-atliekų įstatymas, kuris per artimiausius kelis dešimtmečius turėtų transformuoti Prancūzijos ekonomiką bei visuomenę į solidaresnę ir draugiškesnę aplinkai.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos bei Ekonomikos ir Inovacijų ministerijas taip pat kurti pokyčius Lietuvoje, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos transformacijos į žiedinę ekonomiką.