Investicijos energetikoje dažnai yra daromos ilgiems arba labai ilgiems periodams. Pvz., atominės jėgainės statomos 50 metų darbo laikui, o vėjo ir saulės elektrinės statomos apie 25 metams. Tad bet kokie pakeitimai energetikoje turi būti gerai pamatuoti, nes gali nešti naudą visuomenei arba tik korporacijoms.
Situacija Lietuvoje su atsinaujinančia energetika keitėsi gan lėtai, bet jau 2022 metais pasiekė beveik 23 % procentus. Prie to labai daug prisidėjo didžiulis gaminančių vartotojų augimas:
2022 m. prie ESO tinklo prisijungė 23605 gaminantys vartotojai su 274,6 MWp ir metų gale jau buvo 42 667 gaminantys vartotojai su 452,2 MW įrengtosios galios.
Kuo gaminantys vartotojai yra gerai tiek gyventojams tiek visai sistemai? Jie pasigamina elektros energiją savo vartojimui. Ji yra atsinaujinanti ir suvartojama vietoje, o tai reiškia, kad reikia mažiau tinklo pralaidumo.
Prioritetas turėtų būti teikiamas jau pastatytai infrastruktūrai išnaudoti saulės šviesos elektrinėmis:
- Visi nauji pastatai tik su atsinaujinančios elektros ištekliais ant pastato arba iš nutolusio šaltinio (tas turėtų būti daroma Aplinkos ministerijai įgyvendinant Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo 48 str. 2 punktą – deja, tas nėra daroma).
- Visos valstybės ir savivaldybių institucijos, organizacijos bei įmonės privalo apsirūpinti tik elektra iš atsinaujinančių išteklių, statant saulės modulius iš stogų, o trūkstamą galią įsigyjant iš nutolusių parkų
- Kuo didesnio intensyvumo pradedant išnaudoti esamus gyvenamuosius, viešuosius bei pramoninius pastatus, transporto infrastruktūra (parkavimo aikšteles, kelių pertvaros, stotelės, geležinkelio stotys ir pertvaros).
Tuomet, kitas žingsnis energetinei nepriklausomybei būtų reikšmingai skatinti nutolusius gamintojus bei atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Energetikos ministerija planuoja didelį finansavimo paketą tam, kuris leis bendrijoms ne tik apsirūpinti elektros energija, iki 50 % tiekti jos į tinklą bet ir turi daugybę socialinių naudų.
Šiuo metu prie ESO jungiami saulės parkai skirti nutolusiems vartotojams yra brangūs, įrengtos galios kilovatas siekia apie 1400 EUR kartu su 30 EUR mokesčiu per metus už priežiūrą. Tai yra itin didelės kainos, maždaug 50 % didesnės nei prieš metus. Jeigu būtų sudaryta galimybė elektrinėms prisijungusioms prie Litgrid tinklo tiekti nutolusiems gaminantiems vartotojams – rinkoje atsirastų didelė pasiūla ir reikšmingai sumažėtų kaina.
Gaminančio vartotojo galimybės yra aktualios ne tik gyventojams ir bendrijoms, bet ir smulkiems bei vidutiniams verslams ir ūkininkams. Kiekvienas iš jų gali ant daržinės ar gamyklos stogo pasistatyti saulės elektrinę ar nusipirkti nutolusią. Nemažas augimas turėtų atsirasti dėl to, kad dabar elektrą vartojantis objektas galės gauti elektrą iš daugiau nei vieno elektros šaltinio (pvz., stogo ant namo ir dviejų nutolusių saulės elektrinių). Be to, gaminantys vartotojai, gali investuoti ne mažiau, o gal net ir daugiau nei komercinių saulės parkų vystytojai.
Galimybes gaminatiems vartotojams ir nutolusiems gaminantiems vartotojams apsaugo tai, kad yra įvesta 2 GW “kvota” komerciniams saulės parkams, kurie dažniausiai jungiami prie Litgrid. Esant Litgrid užimtumui, nėra galimybės vystyti saulės elektrinių ESO tinkle:
Saulės parkų vystytojai bando šias “lubas” panaikinti ir skleidžia daug klaidingos informacijos, pvz:
Būtina, kad Lietuva kuo greičiau pasiektų energetinę nepriklausomybę.
Energtinė nepriklausomybė, tikėtina, bus pasiekta anksčiau nei 2030 metais, tad +/- 1-2 metai nieko nekeičia, bet absoliučiai pakeičia naudų gavimą.
Smulkūs gaminantys vartotojai jungiami prie skirstymo tinklo, o didžiosios saulės elektrinės – prie perdavimo tinklo. Jie dažniausiai , išskyrus labai retus atvejus, nekonkuruoja dėl prijungimo galių.
ESO žemėlapis paneigia šį teiginį.
Greičiau turėsime tokią situaciją, kai saulėtomis dienomis elektros pasiūla rinkoje augs tiek, kad elektros kainos rinkoje leisis į žemumas, kas savo ruožtu reikš, kad už elektrą mažiau mokės ne tik gaminantys vartotojai, įsirengę nuosavas saulės elektrines, bet taip pat ir visi 1,6 milijono elektros vartotojų Lietuvoje.
Lietuvoje elektros tiekimo kaina nustatoma NordPool biržoje, o saulės šviesos elektrinių kaina joje nėra formuojanti. Tad tikėtis, kad stambiųjų parkų vystytojai pasidalins savo pelnais su elektros tiekėjais, o šie su vartotojais nerealu. Užtenka pažiūrėti vieno iš didžiausių tiekėjų pelnus esant elektros kainų nestabilumui:
Ateityje, didėjant elektros naudojimui, turėtų augti ir paklausa bei galimybės plėsti saulės elektrinių pagaminamus pajėgumus į lygias dalis tarp komercinių parkų ir gaminančių vartotojų (bei atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų).
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją ir Seimą gerinti galimybes gaminantiems vartotojams, įskaitant nutolusius, imtis saulės mandato naujiems pastatams ir užstatytai aplinkai bei privalomumo apsirūpinti atsinaujinančia elektra valstybės ir savivaldybių valdomus juridinius asmenis. Siekiant, kad saulės energetika teiktų naudą visiems, o ne keliems stambiems vystytojams, būtina išlaikyti 2 GW kvotą komerciniams saulės parkams.