Sparčiai besivystant elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių, būtini sprendimai, kurie užtikrintų, kad atsinaujinančios energetikos projektai susidurtų su mažiau barjerų, bet kartu ribotų neigiamą poveikį aplinkai, o gyventojai turėtų plačias galimybes gauti naudos
Aktyviai atsinaujinančios energetikos vystymosi procesus stebinti nevyriausybinė aplinkosauginė organizacija „Žiedinė ekonomika“ praeitą savaitę Seimo aplinkos apsaugos komitete pristatė pasiūlymus darniai atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai Lietuvoje. Jų turinys, pasak atsinaujinančios energetikos eksperto Domanto Tracevičiaus, užtikrintų, kad Lietuva taptų šios srities lydere ES ir visiškai apsirūpintų elektros energija iš atsinaujinančių išteklių jau 2028 metais, o prioritetas būtų teikiamas energijos demokratizacijai per gaminančių vartotojų ir energijos bendrijų augimą.
Gaminantys vartotojai – energetinės nepriklausomybės pagrindas
Pernai, palyginti su 2023 m., saulės elektrinės pagamino dvigubai daugiau elektros energijos. Tai reiškia, kad šviesiuoju paros metu, ypač vidurdienį, vartotojai ir verslai, turintys biržos planus, galėjo džiaugtis žemomis elektros energijos kainomis. Šiais metais gaminančių vartotojų plėtra net spartėja ir balandį prie tinklo buvo prijungta daugiau nei penki tūkstančiai gaminančių vartotojų. Tai yra rekordiniai skaičiai, kurie leidžia daugybei buitinių vartotojų sutaupyti savo lėšų, efektyviau naudoti tinklus (vartojant ten, kur gaminama) bei skatinti visos Lietuvos ekonomikos augimą sutaupytas lėšas išleidžiant Lietuvoje.
Pristatyme taip pat nuskambėjo keletas ES šalyse pasitaikančių blogųjų praktikų susijusių su gaminančiais vartotojais. Esminė – perėjimas nuo abipusės apskaitos (angl. net metering) prie grynosios apskaitos (angl. net billing). Tai jau įvyko kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje bei sukėlė drastišką naujų gaminančių vartotojų skaičiaus mažėjimą. Abipusės apskaitos modelio išlaikymas yra esminė sąlyga, siekiant užtikrinti galimybes gyventojams patiems prisidėti prie energetikos transformacijos bei pasiekti nacionalinės energetinės nepriklausomybės tikslą – 300 tūkstančių gaminančių vartotojų 2030 m.
Prioritetas vėjo energetikai, kuri dalijasi nauda su gyventojais
Šiuo metu didžiausias elektros energijos šaltinis Lietuvoje yra vėjo elektrinės. Per ateinantį penkmetį vėjo elektrinių daugės maždaug tris keturis kartus. O tai reiškia, kad jos įsikurs kaimynystėje su vis daugiau gyventojų bei galimai sukels daugiau rizikos aplinkai, nes netinkamose vietose pastatytos jėgainės gali daryti žalą biologinei įvairovei. Europos Sąjunga atsinaujinančių išteklių energetikos direktyva yra įpareigojusi valstybes nares priskirti spartesnio vystymo teritorijas, kuriose vystytojai galėtų itin sparčiai statyti vėjo elektrines. Dalis ES šalių, pvz., Vokietija, tą jau padarė – atrinko teritorijų kiekį, kuris būtinas elektros energijos gamybai dekarbonizuoti ir kuriose mažiausias numatomas neigiamas poveikis aplinkai. Spartus tokių teritorijų suradimas Lietuvoje padėtų pagreitinti perėjimą prie žalios elektros energijos.
Kitas svarbus aspektas, susijęs su vėjo energetika, yra gyventojų požiūris – įvairių apklausų duomenimis, nemaža dalis jų nenorėtų gyventi šalia vėjo jėgainių. Tačiau tokia kaimynystė gali būti finansiškai naudinga – nuo 2023 m. liepos mėn. leidimus gavę vystytojai privalo 5 km spinduliu įsikūrusiems gyventojams ir vietos bendruomenėms mokėti po 1 eurą už pagamintą megavatvalandę. Atsižvelgdama į gerąją kitų šalių praktiką, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ siūlo tokias išmokas didinti, o gavėjų skaičių mažinti, nes daugiausia neigiamą poveikį patiria gyventojai įsikūrę būtent 1–2 km atstumu nuo vėjo elektrinių.
Neišnaudotas pastatų ir infrastruktūros potencialas
Lietuvos valstybė nuosavybės teise valdo daugiau nei 25 tūkstančių pastatų. Tarp VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pasiūlymų – privalomas valstybei ir savivaldybei priklausančių pastatų stogų, kuriuose techniškai įmanoma įrengti saulės elektrinę ir prijungti prie ESO tinklo, naudojimas energetikai. Tokius ar panašius reikalavimus jau taiko daugybė valstybių, pvz., Belgijoje tą turi padaryti visi pastatai per metus sunaudojantys bent 1 GWh elektros, o valstybei priklausantys – bent 250 MWh.
Pernai Europos Komisijos Jungtinių tyrimo centro atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje saulės energetikai visapusiškai išnaudojus kelių ir geležinkelių infrastruktūrą būtų galima kasmet pagaminti apie 7 teravatvalandes elektros energijos arba daugiau nei pusę to, kiek šiuo metu yra suvartojama. Prancūzija jau dabar reikalauja, kad visos didesnės naujos ir esamos automobilių stovėjimo aikštelės būtų uždengtos saulės moduliais. Tuo metu Vokietijoje geležinkelio operatorius išbando saulės elektrines šalia geležinkelio bėgių ir perduoda elektrą tiesiogiai į traukinius elektra aprūpinantį tinklą.
Viskas priklauso nuo Seimo ir ministerijų sprendimų
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ parengti pasiūlymai taip pat bus pristatyti energetikos ir aplinkos ministerijų specialistams. Vienas iš autorių, Domantas Tracevičius, tikisi, kad institucijos veikdamos kartu atsakingai priims reikiamus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrins energijos demokratizaciją Lietuvoje, leis sparčiai plėtoti vėjo ir saulės energetiką, kartu saugant gamtą ir dalijantis sukuriama nauda su vietos bendruomenėmis. Su pristatytais pasiūlymais galima susipažinti čia: http://www.circulareconomy.lt/wp-content/uploads/2025/06/Pasiulymai-darniai-atsinaujinanciu-istekliu-energetikos-pletrai-ataskaita.pdf