Pandemijos keliama tarša

Greičiausiai pasaulyje neliko ne vieno žmogaus, kuris nebūtų paliestas COVID-19 pandemijos. Tai buvo ir vis dar yra vienas sudėtingiausių šių laikų periodų. Karantinai ir privalomosios apsaugos priemonės tapo karčios kasdienybės atributais. Gyventojai saugo save ir kitus, dezinfekuodami rankas ar mūvėdami pirštines, dėvėdami burną ir nosį dengiančias kaukes, tačiau kur šios priemonės dingsta? Turbūt neberasime gatvės ar gamtos kampelio, kur nesimėtytų vienkartinės plastikinės apsaugos priemonės. Vienkartinių apsaugos priemonių produkcija išaugo drastiškai, o kartu ir nesibaigianti jų tarša.

Kaukės išplaunamos į paplūdimius

2020 m. kovą prasidėjo vienkartinių kaukių importo į Europą kilimas. Lyginant su 2019 m., kaukių buvo įvežta daugiau negu dvigubai. Tuo tarpu, nors pasaulinės sveikatos organizacijos nerekomendavo plačiajai visuomenei naudoti vienkartinių pirštinių, jų importas į ES pakilo net 80 %. Apsaugos priemonių produkcijos kilimas neapsieina be ekologinių pasekmių, kurios susijusios su išteklių išgavimu, transportavimo emisijomis, atliekų (ne)surinkimu ir mėtymu. Dauguma Europos valstybių neturi efektyvios panaudotų kaukių tvarkymo sistemos, todėl siūlo panaudotas vienkartines apsaugos priemones mesti į bendrąsias atliekas, kurios keliauja į sąvartynus ar atliekų deginimo elektrines. Tačiau, dauguma žmonių atsikrato savo panaudotomis kaukėmis ar pirštinėmis neatsakingai, o šios atliekos dažnai patenka į vandens telkinius, kur kelia grėsmę gyvūnijos gyvybei. Vienkartinės priemonės, paveiktos saulės spindulių ar abrazijos, skyla į mikroplastiko daleles, kurios patenka į vandens gyvūnų organizmus, o, kildamos mitybos grandine, ir į žmogaus kūną. Netiesioginė apsaugos priemonių tarša yra susijusi su vienkartinio plastiko produkcija. 1 tona vienkartinių kaukių per gamybos, transportavimo (didžioji dauguma importuojama iš Kinijos) bei atliekų tvarkymo procesus pagamina nuo 14 iki 33 tonų anglies dioksido dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Tuo metu, daugkartinei medvilninei kaukei užtenka tik 13-os panaudojimų, įskaitant plovimą 60 laipsnių vandeniu, jog ji darytų mažesnę įtaką klimatui negu vienkartinės kaukės, keičiamos po vieno panaudojimo.

Maisto išsinešimui pakuotės retai būna perdirbamos

Nors karantinas privertė daugelį parduotuvių ir restoranų užverti duris, verslai pasuko elektronines komercijos keliu. Parduotuvės perėjo į internetinio apsipirkinėjimo plėtrą ir tobulinimą, tuo tarpu, daugelis kavinių ir restoranų pradėjo siūlyti maistą ir gėrimus išsinešimui. Tokie pokyčiai reiškė vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimo išaugimą ir, savaime suprantama, taršą. Nuo kovo iki rugsėjo (2020m.), papildomai buvo sunaudota 11 400 – 17 600 tonų plastiko, skirto siuntinių iš e. parduotuvių pakavimui.

Kaip ir tikėtina, krizių metu didžiausias dėmesys yra skiriamas žmonių sveikatos apsaugai ir higienai. Pandemijos atveju tai buvo vykdoma pasitelkus vienkartines apsaugos priemones, tokias kaip vienkartinės kaukės. Kada apsauginis priemonių aspektas yra išpildytas, atitinkamas dėmesys turėtų būti skirtas apsaugos priemonių keliamoms ekologinėms problemoms – vandenynų taršai bei šiltnamio dujų išskyrimui. Pandemijos paveikti verslai taip pat turėtų keisti pakavimo strategijas, kad būtų išvengta netiesioginių taršos pasekmių.

Ką galime daryti kitaip?

  1. ieškoti alternatyvių medžiagų plastikui apsaugos priemonėms;
  2. ieškoti strategijų, skatinančių atsakingą panaudotų priemonių išmetimą;
  3. dažniau naudoti dezinfekciją vietoje plastikinių plėvelių;
  4. ieškoti rūšiavimo galimybės vienkartinėms apsaugos priemonėms;
  5. parduotuvėms rinktis tvarias siuntinių pakavimo idėjas kaip RePack;
  6. pradėti kavinėms ir restoranams siūlyti klientams daugkartines maisto išsinešimo pakuotes kaip ReCircle.

Pagrindinis šaltinis https://www.eea.europa.eu/publications/impacts-of-covid-19-on

Autorė Meda Bagdonaitė